Kiek Lietuvoje vidutiniškai uždirba valdybos nariai ir kas gali jais tapti

Pašnekovė anksčiau ilgus metus buvo „Swedbank“ vadovė Lietuvoje. Dabar ji koncentruojasi į valdybų ir tarybų veiklą, todėl gerai pažįsta tiek samdomo vadovo, tiek kolegialaus bendrovės valdymo organo atstovo darbo užkulisius. Skirtumų – apstu, nors sąlyčio taškų netrūksta irgi.

Kokie reikalavimai keliami valdybos nariams?

Jie pirmiausia yra susieti su išsilavinimu, su reputacija, žmogaus patirtimi, taip pat skaidrumu ir gebėjimu valdyti interesus. Taip pat svarbu, kiek žmogus turi laiko pasiruošti valdybos posėdžiams ir juose dalyvauti. Toliau eina tokie specifiniai dalykai kaip vadovavimo patirtis tam tikroje srityje ar industrijoje.

Daug kas nori, kad suprastum strategijas nuo A iki Z, nes visiems aktualu ir jų įgyvendinimas, ir gebėjimas tinkamai matuoti, prižiūrėti tuos procesus, taip pat būtinos veiklos kontrolės mechanizmų žinios, reikalaujama korporatyvinės valdysenos, lyderystės.

Komunikacijos įgūdžiai, daugiau vadinami minkštaisiais, irgi labai reikalingi. Na ir pastaroji tendencija – didesnis dėmesys tvarumo žinioms: ateina ir reguliavimas, ir direktyvos, ir tvarumo ataskaitų teikimas.

Dirbtinio intelekto (DI) žinios irgi vis labiau vertinamos. Nepamirškime ir įvairovės politikos: kalbame ne tik apie lytį, amžių, bet ir tautybių, patirties skirtumus. O kur dar skaitmenizacija ir kibernetinis saugumas.

Taigi reikalavimų daug. Ir turbūt pagrindinis klausimas yra tas, ar žmogus atitinka kompetencijų bagažą, reikalingą būtent tai įmonei. Jei matoma, kad vietos rinkoje trūksta tokių žmonių, jų ieškoma kitose šalyse.

O Lietuvoje jau yra tokių valdybos narių, kuriuos atrado užsienio šalys ir kviečia juos prisijungti prie ten veikiančių įmonių valdybų?

Aš manau, kad yra. Neturiu skaičių ar statistikos, bet vis girdžiu, kad kas nors prisijungia prie vienos ar kitos įmonės svetur. Manau, auganti kryptis yra ta, kad visi nori daugiau tarptautinių elementų, todėl siekia prisitraukti tos įvairovės iš skirtingų šalių.

Kas apskritai gali tapti valdybų nariu? Tiesioginės atrankos įmonės specialistai prasitarė pastebintys tokią tendenciją, kad jauni žmonės, vidurinės grandies vadovai, įvykdę sėkmingai kokį nors projektą, jau mano, kad galėtų būti valdybos nariu. Ekspertai kiek skeptiškai vertina tokį norą: entuziazmas yra gerai, bet ar realiai toks žmogus galėtų suteikti plačios patirties, kurią ką tik išvardijote?

Manau, kad noras augti ir tobulėti yra gerai. Tik reikia pagalvoti, kaip savo žinių ir išsilavinimo paketą padaryti patrauklų. Kiekviena įmonė ieško sau geriausio valdymo atstovo. Ir daug aspektų yra svarbūs. Apklausos „World Click“, kurioje dalyvavo per 2.000 valdybos narių, duomenys parodė, kad kelios sritys tiesiog būtinos. Pirma, tai industrijos šakos ekspertiškumas ir gilios žinios.

Kaip vienas esminių reikalavimų išskirta tarptautinė patirtis. Kuo daugiau šalių, kuo įvairesnė geografija, tuo tokio nario patirtis padeda organizacijos plėtrai. Be to, valdybos nariai privalo suvokti ir darbuotojų bei talentų vadybą. Tad, atsižvelgus į paminėtas pagrindines sritis, manau, turint dar ir tinkamą išsilavinimą, kelias į valdybas atsirasti gali. Tiesiog reikia pradėti nuo mažesnių įmonių ir ten kaupti praktiką, kurią vėliau jau būtų galima panaudoti dirbant stambesnių bendrovių valdybose.

Viena teorijų sako, kad patys sėkmingiausi valdybos nariai, ypač jų pirmininkai, yra tie, kurie jau yra atsitraukę nuo tiesioginės savo karjeros, tad gali atiduoti visą savo laiką darbui valdybose. Pritariate jai?

Sakyčiau, kad labai priklauso tiek nuo įmonės dydžio, tiek nuo darbo pobūdžio: kiek platus bus tas darbas, nes įmonėse tas vaidmuo šiek tiek skiriasi. Norint kokybiškai pasirengti posėdžiams ir juose dalyvauti, tikrai reikia laiko.

Svarbus aspektas yra ir interesų konfliktai, todėl atsitraukusiems nuo tiesioginio darbo jų išvengti yra lengviau. Vis dėlto sakyčiau, kad teoriškai galima suderinti tiesioginį darbą su dalyvavimu valdybose. Tik reikia įsivertinti, ar užteks pakankamai tam laiko.

Pakalbėkim apie pinigus. Pagal ką yra skaičiuojamas valdybos narių, pirmininko atlyginimas?

Europos vidurkis per metus yra 50.000–200.000 Eur. Pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija yra geriausiai mokančios šalys: dirbant stambesnės įmonės valdyboje galima tikėtis ir 300.000 Eur atlygio. Lietuvoje tas vidurkis svyruoja. Valstybinėse įmonėse įprastai jis siekia nuo 1.000 iki kelių tūkstančių eurų per mėnesį, privačiose bendrovėse – gal apie 5.000 Eur.

Atlygis priklauso nuo darbo krūvio ir kitų dalykų. Dažnai yra naudojama tokia metodologija, kad vienas susitikimas prilyginamas tam tikrai pinigų sumai, bet yra ir kitokių mechanizmų.

Nėra taip, kad valdybos narių atlyginimas būtų susietas su generalinio vadovo atlyginimu?

Esu mačiusi tokių schemų. Taip, yra kur koks nors procentas generalinio atlyginimo skiriamas valdybos nariams, bet tai nėra įprasta praktika.

Pinigai už dyką nemokami. Kokią atsakomybę prisiima valdybos nariai?

Jei nutinka blogų dalykų, reikia atsakyti savo asmenine pinigine. Beje, dažniausiai valdybose ieškoma skirtingų sričių specialistų. Ir kartais sudaromas įspūdis, kad tau nereikės padengti svetimos klaidos, nes ją padarė kitas valdybos narys. Tačiau taip nėra. Visi yra atsakingi už viską, ir tai reikia suvokti būtent renkantis tą kelią. Tad jeigu yra netinkamas sprendimas, visi dalijasi atsakomybe. Jeigu tinkamas, irgi visi džiaugiasi sėkme.

Jūs ilgus metus buvote „Swedbank“ Lietuvoje vadove. Dabar esate nepriklausoma valdybų narė. Kurioje barikadų pusėje darbas yra sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau nemigo naktų?

Sakyčiau, vykdomoji funkcija. Kai tu esi vadovas ir privalai įgyvendinti iškeltus tikslus, vienareikšmiškai yra sudėtingiau. Bet gal nepabuvęs tuo vadovu nebūtum geras ir valdybos ar tarybos narys. Užduočių spektrą labiausiai pajauti būdamas aukščiausioje pozicijoje: sužinai įvairių ypatumų ir sričių aspektus. Tos žinios labai naudingos vėliau. Bet, vėlgi, darbai labai skirtingi. Jų net negali lyginti, nes tarybos ar valdybos daugiausia dirba su strategijomis. Ir tai nėra paprasta ir lengva. Nors galbūt nereikia tiek daug fizinių pastangų, bet būtina suvokti tas kryptis, o tai reikalauja didelės išminties ir praktikos. Tad sakyčiau, kad visi darbai turi pranašumų skirtinguose etapuose. Gyvenimo pradžioje mes kaupiame žinias, o vėliau jau gali jomis dalintis. Tuomet laikas ir pasukti kitu keliu į tarybas, valdybas.

Neketinate grįžti prie tiesioginio vadovavimo?

Šiuo metu ne. Turiu nedidelę konsultacinę įmonę. Tikiuosi per ją padėti kitoms bendrovėms ieškoti kelių, kaip pagerinti komandų darbą, rasti geresnių sprendimų, būti konkurencingiems. Tokie artimiausi mano planai. Bet gyvenime planuoti ilgam negalima, nes niekada nežinai. Aš esu iš tų žmonių, kur sugeba įvertinti aplinkybes, ir niekada nebijau pakeisti savo nuomonės, jei suvokiu, kad ji buvo neteisinga.