„GetJet Airlines“ vadovė: atleisti šimtus žmonių yra skaudu, bet pabandykite priimti juos atgal

„Trūksta ir mechanikų, ir aviacijos specialistų, tad mums nuolat tenka laikyti pulsą ir žiūrėti, kas darosi rinkoje“, – interviu VŽ pabrėžia ji.

Į „Verslo žinių“ Metų CEO penketuką šiemet patekusi R. Kulvinskaitė taip pat dalinasi įžvalgomis apie kitus iššūkius, kylančius aviacijos sektoriui, ir įvertina praėjusius įmonės metus.

„GetJet Airlines“ vadovaujate jau daugiau nei 2 metus. Ar jau apsipratote, daug išmokote?

Kovą sueis lygiai treji metai, kai sėdau prie „GetJet Airlines“ vairo. Tikrai jaučiuosi labai gerai. Džiaugiuosi, kad per visą tą laiką įveikėme pandemijos pasekmes ir grįžome į priešpandeminį lygį. Tai buvo gana intensyvus laikotarpis, kai teko priimti daug darbuotojų ir vytis procesus. Ir galiu pasakyti, kad net ir dabar tenka vytis tuos procesus. Bet mes tobulėjame, stengiamės. Džiaugiuosi, kad mums per trumpą laiką pavyko priimti tikrai gerų darbuotojų. Aviacijos specialistų trūkumas yra didžiulis, o tai yra pandemijos pasekmės. Per pačią pandemiją visi lėktuvai sustojo, tad daugeliui žmonių, dirbančių aviacijos sektoriuje, teko persikvalifikuoti. 

Iš tikrųjų „GetJet Airlines“ 2020-uosius pradėjo su 394 darbuotojais, baigė su 41, o dabar skaičius stabilizuojasi ties maždaug pusantro šimto. Sakote, kad trūkumas tikrai jaučiamas. Kaip ieškote darbuotojų?

Taip, deja, bet per pandemiją teko atleisti tikrai nemažai žmonių, nes lėktuvai sustojo ir tiesiog nevyko jokie, išskyrus cargo, skrydžiai. Dėl to reikėjo tikrai kur kas mažiau darbuotojų. Tad iššūkis buvo didelis. O vėliau net ir man pačiai asmeniškai teko skambinti pažįstamiems, nes aviacijos specialistų nėra daug, visi vienas kitą pažįstame, ir kalbinti prisijungti prie komandos.

Visgi tai ne pirma jūsų vadovavimo patirtis. 16 metų vadovavote automobilių nuomos bendrovės „Hertz“ padaliniui Lietuvoje. Kaip tiek metų pavyko vadovauti įmonei? Ar neatsibodo?

Na, tikrai neatsibodo. Kiekviena patirtis mane „veža“, o ją pradėjau stereotipiškai nemoteriškame versle – kaip ir minite, automobilių nuomos kompanijoje, kurioje išbuvau beveik du dešimtmečius. Paskui teko išbandyti jėgas logistikoje, kur buvau atsakinga už žaliavų pervežimą traukiniais. Na, o vėliau teko prisijungti prie pilotų rengimo centro. Patirtys naujos, įdomios, ir galiu pasakyti, kad kiekvieną dieną vis ką nors išmokstu naujo ir tai yra mano variklis.

Kokį sunkiausią sprendimą esate priėmusi? Tokį, dėl kurio teko nemiegoti gal vieną kitą naktį? Kaip viskas klostėsi jį priėmus?

Gal labiau ne sprendimą įvardinčiau, o pakalbėčiau apie pačią situaciją. COVID-19 pandemijos metu teko atleisti labai daug žmonių, o grįžus į savas vėžes – daug jų priimti. Ta situacija – sąstingis ir vėl kilimas, dėl kurios tikrai turėjau nemažai bemiegių naktų. Nes procesai buvo sustoję ir per devynis mėnesius mums teko įdarbinti didelį būrį specialistų. O jų trūko. Trūko todėl, kad daugelis žmonių persikvalifikavo, be to, dalis pilotų išėjo į pensiją. Todėl reikėjo atraitoti rankoves ir imtis veiksmų, ieškoti žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vėlgi, aviacija yra specifinė rinka ir rasti specialistų tikrai sudėtinga, tai yra iššūkis.

Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria aviacijos sektorius? Ar tai tie patys samdos klausimai, ar visgi yra kokių nors naujų iššūkių?

Didžiausias iššūkis aviacijos sektoriuje – didelis neapibrėžtumas. Vienas tokių neapibrėžtumų yra sezoniškumas. Nes mūsų, kaip ACMI vežėjo, kuris nuomoja apdraustus, techniškai tvarkingus ir su visa įgula lėktuvus, srautai padidėja tada, kai žmonės nori keliauti ir jie gali keliauti, o tai yra vasaros metu. Tad sezonai mus ypač veikia, ir suvaldyti srautus nėra paprasta.

Kitas iššūkis – tarptautiniai konfliktai, kurie gali sutrikdyti skrydžių maršrutus ir padidinti mūsų veiklos sąnaudas. Pavyzdžiui, dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios mums reikia pergalvoti maršrutus, jei turime skrydžius netoli karo zonų.

Dar galėčiau pakartoti, kad vienas iššūkių – specialistų trūkumas. Trūksta ir mechanikų, ir aviacijos specialistų, tad mums nuolat tenka laikyti pulsą ir žiūrėti, kas darosi rinkoje. Gal dar pridurčiau, kad taip pat didelis iššūkis yra techninės priežiūros valdymas – užtikrini, kad orlaivis nuolat būtų techniškai tvarkingas, paruoštas skrydžiui.

Šiuo metu iššūkiu tapęs ir atsarginių detalių bei logistikos tiekimas. Detalių trūksta, o jeigu norime, kad lėktuvas išskristų čia ir dabar, nes mūsų įgula pasirengusi atvykti į oro uostą ir išskristi per pusantros valandos, bet susiduriame su orlaivių techninės priežiūros problemomis, tuomet to padaryti negalime.

Pabrėžiate specialistų trūkumą. Sakote, laikote pulsą, stebite, kas vyksta rinkoje. Ar patys galvojate kaip įmonė kelti darbuotojų kvalifikaciją? O gal „medžiojate“ universitetuose, profesinėse mokyklose?

Iš tiesų, mes glaudžiai bendradarbiaujame su universitetais, kurie ruošia būtent aviacijos specialistus, ir labai juos kviečiame išsibandyti jėgų vasaros sezonu, kai jie baigia mokslus ir turi laisvo laiko. Esame nemažai sutarę po būtent bandomojo laikotarpio pasilikti ir tęsti karjerą pas mus.

Kokia esate vadovė? Draugiška, griežta? Kaip bendraujate su darbuotojais?

Mano pačios vadovavimo stilius yra šiltas ir grįstas empatija. Manau, kad žmonės lengviau ir geriau bendradarbiauja, kai juos palaikome ir vertiname. Aš netikiu griežta hierarchija ir manyčiau, kad žmonės geriausiai dirba psichologiškai saugioje aplinkoje. Tada jie yra atviri naujoms idėjoms, yra kūrybiškesni, efektyvesni, nebijo ir pasisakyti apie susidariusią situaciją.

Ar tai reiškia, kad priimate darbuotojų kritiką? Ar tik vengiate grįžtamojo ryšio iš darbuotojų?

Per ilgą vadovavimo laikotarpį perėjau daug etapų. Esu tokiame etape, kai nebijau priimti kritikos ir išklausyti savo kolegų, darbuotojų pastabų. Visokių situacijų būna ir jas tiesiog reikia atsisėsti ir spręsti. Ir aš laikausi atvirų durų politikos – nereikia iš anksto rezervuoti laiko pokalbiui arba susitikimui. Tad kalbamės su visais, išklausome visų. Manau, kad tai skatina glaudesnius ir atvirus ryšius su komanda.

Kaip jau aptarėme, lyderė esate daug metų. Jūsų matymu, lytis vis dar kliūna, trukdo moterims siekti aukščiausių pozicijų įmonėse? O gal tos diskriminacijos nebėra?

Jeigu kalbėtume apie pačią aviaciją, tai situacija yra ne moters naudai, deja. Bet ji šiek tiek gerėja. Aviacijos sektoriuje vadovaujančios moterys sudaro 6%. Remiantis 2022 m. duomenimis, lygiai prieš 3 metus tas procentas sudarė tik 3%. Norėčiau paminėti, kad ta situacija gerėja, bet vis dėlto moterys dar bijo laužyti stereotipus ir eiti į labiau vyriškas pozicijas. Kalbant apie pilotes, moterys pilotės sudaro apie 4–5% visų pilotų pasaulyje. Pažiūrėjau, kiek pas mus „GetJet Airlines“ skrenda moterų, ir jų yra viso labo tik 4.

Čia piločių?

Taip, piločių. Su moterimis mechanikėmis – dar liūdnesnė situacija. Jų procentas yra labai nedidelis. Ta situacija gerėja, bet ne taip stipriai, kaip norėtųsi.

Kaip padrąsinti moteris siekti vadovaujamų pozicijų? Kai šitiek metų dirbate vadove, rekomenduotumėte ja tapti?

Aš dar šiek tiek grįžčiau prie „GetJet Airlines“. Kalbant apie vadoves moteris, tai „GetJet Airlines“ iškrenta iš pasaulinio konteksto statistikos, nes pas mus apie 60% moterų užima vadovaujamas ar specialisto pozicijas. Tad, sakyčiau, labai stipriai iškrentame iš konteksto.

O moterims palinkėčiau laužyti stereotipus ir nebijoti išbandyti vadovo pozicijos net ir labiau vyriškuose sektoriuose.

Kartais vadovai sako, kad jaučiasi vieniši, nes reikia priimti sprendimus, būti už juos atsakingiems. Kas jums padeda atgauti jėgas? Arba tiesiog, buitiškai klausiant, kaip neišprotėjate?

Aš manau, kad visur turi būti balansas – tiek darbe, tiek gyvenime. Man asmeniškai labai padeda atgauti jėgas sportas, rūpinimasis savimi. Tai esminiai dalykai. Jeigu sugebame rūpintis savimi, sugebame pasirūpinti ir savo komanda.

Kaip pavyksta derinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Kiek skiriate laiko darbui ir kiek savo pomėgiams, pavyzdžiui, sportui?

Stengiuosi darbo nesinešti į namus, nors kartais tikrai nepavyksta. Ir skirti laiko ne tik sportui, bet ir savo atžaloms, nes jos yra mano tvirtovė, mano bendraminčiai, mano vaikai, kurie mane išklauso, palaiko.

Dar šiek tiek grįžtant prie aviacijos. Kaip, jūsų nuomone, Lietuvai reikėtų gerinti susisiekimą oro transportu?

Šiuo metu šalis yra pasirinkusi proaktyvų kelią – yra skatinamos oro linijos ir remiama strateginių maršrutų plėtra, užuot investavus į nacionalinio vežėjo kūrimą. Tai atrodo efektyvus sprendimas, ypač palyginti su kaimyninėmis šalimis, kur nacionaliniai vežėjai dažnai susiduria su finansiniais sunkumais.

Nors pandemija stipriai paveikė aviacijos sektorių, Vilniaus ir Kauno oro uostai jau grįžo į 2019-ųjų skrydžių ir keleivių srautų lygį. Tiesioginių krypčių ir keleivių skaičius auga, o tokios oro linijos kaip SAS ir „Lufthansa“ rodo didėjantį susidomėjimą regionu. Modernizuojama infrastruktūra ir valstybės pastangos skatinti tiesioginius skrydžius į svarbiausias Europos sostines prisideda prie ilgalaikio augimo.

Vis dėlto papildomos investicijos į švietimą, oro uostų infrastruktūrą ir rinkos reguliavimo tobulinimą galėtų dar labiau sustiprinti Lietuvos aviacijos sektorių.

Kaip Lietuva galėtų būti žymesnė aviacijoje? Ko trūksta Lietuvai šiame sektoriuje?

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos aviaciniai verslai įsitvirtino pasaulinėje rinkoje. Dauguma jų bendradarbiauja su didžiausiomis aviacijos bendrovėmis ir tarptautinėmis oro linijomis visame pasaulyje. Tad čia to žinomumo tikrai užtenka.

Bet ar galėtų Lietuva įsivardinti, kad aviacija yra prioritetinė šalies kryptis, ir kurti palankesnes sąlygas šiai industrijai augti greičiau ir sklandžiau? Žinoma. Pavyzdžiui, Malta ir Airija yra dvi šalys, kurios sėkmingai tapo aviacijos sektoriaus centrais, naudodamos strateginius sprendimus ir pritaikydamos sektoriui palankias sąlygas. Jų pavyzdys rodo, kad proaktyvi vyriausybės politika ir reguliavimo pritaikymas prie aviacijos rinkos poreikių gali būti raktas į sektoriaus plėtrą.

Prisiminkite save, kai pradėjote eiti vadovės pareigas, ir dabar. Ko išmokote per visą tą laiką?

Iš tiesų gana seniai pradėjau vadovauti, buvau tikrai labai jauna ir tos patirties nebuvo. Vienas pagrindinių dalykų – aš turėjau, ir dabar turiu, labai didelį palaikymą iš holdingo vadovo Dariaus Viltrakio ir „GetJet Airlines“ įkūrėjo Aleksandro Čeliadino. Tad turėdamas palaikymą nebijai daryti klaidų, nebijai priimti sprendimų. Žvelgiant atgal, gal buvo situacijų, kai reikėjo daryti kitaip, todėl buvo ką išmokti. Visada norisi, kad tų klaidų nebūtų, bet tai neišvengiama.

Kokią vieną pamoką atsimenate visada? Gal buvo karjeroje klaida, kuri padarė jus geresne vadove?

Džiaugiuosi, kad nebuvo tokių klaidų, kurios būtų įstrigusios ryškiai mano galvoje. Tikrai sekėsi, nes turėjau darbo patirties trijose darbovietėse, ir per tą ilgą laiko tarpą man sekėsi ir su komanda – tiek dabartine, tiek prieš tai buvusia. Ir tokių akivaizdžių klaidų negalėčiau paminėti. O kalbant apie aviaciją ir darbą aviacijoje, tai aviacija neatleidžia klaidų, nes kalbame apie žmonių gyvybę.

Paminėjote akcininkus, įkūrėją. Kokius lūkesčius jie jums kelia dabar? Sakote, kad anksčiau leido daryti klaidų, na, kurios nekainuoja gyvybių. Ar matote akcininkų viziją ir ar ji sutampa su jūsų?

Akcininkų lūkesčiai keitėsi natūraliai – pradžioje buvo svarbu statyti pamatus: kurti procesus, įgyti patirties, o klaidos buvo suvokiamos kaip mokymosi dalis. Dabar pagrindinis dėmesys nukreiptas į ilgalaikio, tvaraus rezultato siekimą.

Mano vizija iš esmės sutampa su akcininkų strateginiu matymu, nes tai buvo aptarta dar veiklos pradžioje. Žinoma, būna ir diskusijų ar nesutarimų, tačiau pasitikėjimas ir pagarba padeda juos išspręsti bei sukuria tvirtą pagrindą ilgalaikiam bendradarbiavimui.

Kokie „GetJet Airlines“ buvo šie finansiniai metai ir ką prognozuojate ateičiai?

Rezultatai kalba patys už save. Praeiti metai buvo ypač geri, tai buvo augimo metai. Ir, žinia, aviacijoje nėra vienodų metų. Niekada nebus taip pat, kaip buvo pernai. Mes niekada nesiremiame praeitų metų patirtimi, nes visada turime scenarijų B. Situacija rinkoje keičiasi gana greitai, ir mes turime reaguoti. O šie metai dar nepasibaigė, todėl jų komentuoti negaliu. Bet jie, manyčiau, tikrai nebus prastesni už praeitus metus.