„Administratorė nenusišypsojo, kai atėjau“: kodėl į pokalbį neatvyko kandidatas

„Pamiršau“, „sugedo automobilis“, „susirgau“, „nesupratau, per kurias duris įeiti“ – tai tik dalis priežasčių, kurias personalo specialistai išgirsta iš kandidatų, neatvykusių į darbo pokalbį. Nors pastaruoju metu dėl nuotolinio bendravimo surengti pirmąjį pokalbį su potencialiu darbuotoju paprasčiau ir lengviau, visgi situacijų pasitaiko įvairiausių, tarp jų ir komiškų.

„Buvo atvejis, kai į darbo pokalbį pakviestas tuo metu viešojo transporto kontrolieriumi dirbantis kandidatas prisijungė į pokalbį tiesiai iš autobusiuko, o pokalbyje ketino dalyvauti su visais kitais kolegomis kontrolieriais kolektyviai“, – apie keisčiausius nutikimus, susijusius su darbo pokalbiais, šypsodamasi pasakoja Natalija Andreičiuk, Lietuvos oro uostų Personalo ir administravimo skyriaus vadovė.

Kaip ir kiti VŽ kalbinti personalo specialistai, Lietuvos oro uostų Personalo ir administravimo skyrius vis dažniau susiduria su dažnu neatvykimu į darbo pokalbius. Tiesa, tai nėra masinis reiškinys, kaip rodo su atsakingais kandidatais bendraujančių įmonių patirtis. 

Kūrybiški kandidatai

Sigita Šaltė, skaitmeninės rinkodaros agentūros „Evolvery“ darbuotojų patirties vadovė, VŽ taip pat pasakoja apie ją stebinančias priežastis, kuriomis teisinasi į pokalbį neatvykę kandidatai. 

„Kai žmogus pasakė, kad pakeliui į darbo pokalbį rado dėžėje šuniukų ir negalėjo jų palikti tiesiog gatvėje, tad nuvežė į prieglaudą, nutarė ten savanoriauti ir darbo nebeieško, buvo tiek netikėta ir originalu, kad patikėjau“, – keisčiausiu girdėtu pasiaiškinimu dalijasi ji.

S. Šaltė sako, kad kebliose situacijose nemoralizuoja, tiesiog klausia, kodėl žmogus neatvyko, galbūt „pasiklydo“ informacija, o gal kas nors tarp jau vykusių pokalbių kandidatą išgąsdino.  

N. Andreičiuk vertinimu, pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai kandidatai nepasirodo sutarto interviu metu, neatsiliepia telefonu ar net užblokuoja atrankų ir talentų valdymo partnerio skambutį.

„Viena smagiausių žinučių, kokių esame sulaukę, buvo jauno specialisto, kuris neprisijungė į pokalbį. Gavome tekstinę žinutę: „Nepykite. Svarbūs reikalai. Big love.“ Mūsų kolegos šį atsakymą dažnai prisimena su šypsena“, – pasakoja Lietuvos oro uostų atstovė. 

Anot jos, 10% pakviestų į pokalbį kandidatų nepasirodo atrankoje. 

„Turėjome tokį atvejį, kai neatvyko jau kelias dienas dirbantis žmogus. Jam nepasirodžius, pavyko susiskambinti tik su jo kontaktiniu asmeniu – mama, kuri gana susirūpinusiu balsu pakomentavo, jog atėjusi į sūnaus butą apsitvarkyti pamatė, kad jis labai pavargęs, todėl įtikino jį į darbą neiti ir pailsėti“, – dalijasi N. Andreičiuk.

Monika Milė, „Iki Lietuvos“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė, teigia, kad į pokalbius neprisijungiantys ar neatvykstantys kandidatai nėra dažnas reiškinys, verčiau – retesni atvejai.

„Kandidatai, kandidatuojantys į pozicijas parduotuvėse, kartais pamiršta pranešti, kad neatvyks, bet taip būdavo visada. Darbo pasiūlymų gausa jiems leidžia kartais kai ką pamiršti“, – komentuoja ji.

Visgi pasiteisinimų dėl neatvykimo ir M. Milei yra tekę girdėti. Priežastys, anot jos, būna pačios įvairiausios, o kartais – net kurioziškos.

„Nuo pokalbio, praleisto dėl itin gero oro, iki sugedusios transporto priemonės. Kartą turėjome nutikimą, kai į interviu gyvai keliaujančiai kandidatei automobilis sugedo 300 metrų nuo mūsų biuro patalpų. Žinoma, negali automobilio tiesiog palikti gatvėje, tad gana ilgokai laukė, kol atvažiuos pagalba“, – pasakoja „Iki Lietuvos“ atstovė.

S. Šaltė paaiškina, kad kandidatai pateikia kūrybiškų pasiteisinimų dėl įvairių priežasčių. Viena jų – žmonės nenori „deginti tiltų“, nes yra tikimybė, kad su personalo specialistu teks susitikti kitose atrankose.

„Kitiems gal tiesiog gėda pripažinti kokią jiems atrodančią gėdingą priežastį – pramigau, neradau, nesuvaldžiau streso, o gal sužinojo ir ką nors apie įmonę, dėl ko apsigalvojo, gal gavo kitą pasiūlymą, bet nenori šių priežasčių įvardinti“, – teigia specialistė.

Pirmasis pokalbis – nuotoliu

VŽ kalbintos įmonės pripažįsta, kad vis dažniau į pirmąjį pokalbį dėl darbo kandidatus pakviečia nuotoliniu būdu. Pasak Domantės Trotės, „Atranka360“ karjeros projektų ir personalo atrankų vadovės, nuotolinio susitikimo galimybė leidžia lengviau prisikviesti žmones į pokalbį.

„Aišku, ir pokalbiai tapo daug mažiau oficialūs. Su didžiąja dalimi kandidatų kalbamės online, kai jie sėdi automobilyje per pietų pertrauką išbėgę iš biuro. Ir viskas gerai, juk svarbiausia yra pokalbio turinys“, – pabrėžia D. Trotė.

„Iki Lietuvos“ atstovė M. Milė sako, kad į pirmą pokalbį irgi dažniausiai kviečia susitikti nuotoliu, taip taupydama kandidatų laiką, kurio reikėtų kelionei į biurą.

„Taip pat nuotoliniai susitikimai padeda užtikrinti kandidato konfidencialumą. Vykdamas į nuotolinį susitikimą kandidatas nesutinka savo kolegų ar beveik jau buvusio vadovo“, – dar vieną nuotolinio bendravimo pranašumą nurodo ji. Antrasis pokalbis, žinoma, jau vyksta gyvai, norint išsamiau susipažinti, parodyti kandidatui darbo aplinką.

Lietuvos oro uostų Personalo ir administravimo skyriaus vadovė N. Andreičiuk taip pat kalba apie tai, kad rengti pirmuosius darbo pokalbius nuotoliu patrauklu tiek įmonei, tiek kandidatams. Tiesa, net ir nuotoliniai susitikimai kartais kelia šypseną: „Yra pasitaikę atvejų, kai kandidatas, paprašius įsijungti vaizdą, atsiprašė ir pasakė, jog dabar pusryčiauja, todėl to padaryti negali.“

Antrą šansą suteikia tik kai kuriems

Tam tikrus dalykus kartais pamirštame visi – tai žmogiška. Visgi pasiteisinimas neatvykus į pokalbį dėl darbo dažnai nulemia, ar personalo specialistas suteiks antrą šansą. Tiksliau – kiek nuoširdus kandidato atsiprašymas.

„Tikrai būna, kad deriname pokalbį iš naujo, jei jau paskambinus kandidatas atsiliepia ir atsiprašo, apgailestauja nuoširdžiai. Būna, jauti, kad žmogus tikrai pamiršo, nes normalu, visko pasitaiko, tikrai galėjo taip atsitikti“, – sako „Atranka360“ specialistė D. Trotė.

Vis dėlto paskambinus neatvykusiam asmeniui galima išgirsti ir atpažinti melą. Tokie žmonės nesulauks kvietimo pabandyti dar kartą.

„Kartais jauti, kad žmogus neplanavo eiti į tą susitikimą, nesirengė net paskambinti ar pranešti, kad neateis. Ir tada prasideda apsimetinėjimas, melavimas. Tada supranti, kad motyvacijos čia labai mažai ir dažnu atveju to antro šanso nebesuteiki, – pasakoja D. Trotė. – O yra buvę ir taip, kad pamiršo, susitarėme iš naujo, bet antrą kartą irgi pamiršo, tik jau ragelio nebepakelia.“

Be to, personalo valdymo specialistės pastebi tendenciją – į pokalbius dažniausiai pamiršta ateiti kandidatuojantys į žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas. Pasak D. Trotės, aukštesnę kvalifikaciją turintys asmenys dažniausiai pereina visus pokalbius ir nesusipratimų būna mažai.

„Į pozicijas, kurios reikalauja mažesnės patirties arba nereikalauja išvis, pavyzdžiui, parduotuvėse, administravimo, klientų aptarnavimo srityse, žmonės kandidatuoja net iki galo nesigilindami. Jie išsiunčia savo CV į 30 pozicijų ir net pamiršta, su kuo ten susitarė dėl pokalbio“, – teigia „Atranka360“ karjeros projektų ir personalo atrankų vadovė.

O būna ir taip, kad potencialus darbuotojas, neatvykęs į pokalbį, tik paskambinus praneša, jog jau dirba kitoje vietoje.

„Sakykim, žmogus kandidatuoja į 20–30 pozicijų, iki galo neįsigilinęs, pradeda jam skambinti, kviesti į pokalbius, jis savaitei į priekį susitaria dėl kokių 5–6 susitikimų ir jau pirmo pokalbio metu gauna darbo pasiūlymą. Ir nepasivargina perskambinti kitiems, su kuriais yra susitaręs, ir informuoti“, – sako D. Trotė.

Jai pritaria S. Šaltė. Ji priduria, kad (ne)dingimą galima prognozuoti iš CV pritaikymo pozicijai, motyvacinio laiško, jei tokį rašo, atsakymų į pirminius iki pokalbio gautus klausimus.

„Tie, kurie atrodo labiau motyvuoti, dingsta daug rečiau, o jei jau pirminiame etape juntamas atsainumas, tuomet ir dingimas labiau tikėtinas. Žinoma, būna visko, bet mano patirtis rodo būtent tokias tendencijas“, – pažymi ji.