DI vis stipriau kėsinasi į darbo vietas: kuriems specialistams jau verta suklusti

Personalo ekspertai nurodo, kad šiemet darbo rinkoje įvyko lūžis: ieškoma mažiau darbuotojų, o su esamais darbdaviais atsisveikina vis drąsiau.

Tai patvirtina ir Užimtumo tarnyba: šiais metais dažniau šalies ūkio sektorių įmonės pranešė apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Per dešimt mėnesių iš 57 darbdavių Užimtumo tarnyba gavo pranešimus – penkiais daugiau nei pernai. Planuojamų atleisti dirbančiųjų skaičius šiemet 300 didesnis nei 2023 m. – įspėta 2.500 darbuotojų.

Iš apdirbamosios gamybos sektoriaus tiek šiemet, tiek pernai gauta daugiausiai pranešimų, o tekstilės pramonė pagal vykdomus grupės darbuotojų atleidimus šiais metais yra pirmaujanti. Kas penktas tokio pobūdžio atleidimas – iš drabužių siuvimo įmonių.

„Apdirbamoji pramonė apskritai jautriau reaguoja į restruktūrizacijos būtinybę dėl technologijų įtakos. Tai vienas iš veiksnių, lemiančių tokio masto sprendimus, kai neatlaikius konkurencijos ir importo, mažinamas darbo vietų skaičius“, – sako Giedrė Sinkevičė, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja.

Išsigrynina ir kiti sektoriai

Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose etatai naikinami ne dėl to, kad susiduriama su finansinėmis problemomis, bet todėl, kad darbo rankas ir protus pakeičia dirbtinis intelektas (DI). Informacinių technologijų įmonėse jis naudojamas ypač plačiai.

Užimtumo tarnybos duomenimis, didesni grupės darbuotojų atleidimai per pastaruosius tris mėnesius (rugpjūtį–spalį) buvo suplanuoti informacijos ir ryšių srityje – dvi įmonės pateikė  informaciją apie 154 specialistų numatomą atleidimą. Darbo neteks programinės įrangos kūrėjai, vadybos ir organizavimo analitikai, taikomųjų programų kūrėjai duomenų bazių projektuotojai ir administratoriai, apskaitos specialistai (buhalteriai), verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai, sistemų analitikai telekomunikacijų inžinieriai, personalo ir profesinio orientavimo specialistai ir kt.

Spalį apie planuojamus masinius atleidimus pranešė 6 darbdaviai, numatantys atleisti 245 darbuotojus. Didžiausias – AB „Telia Lietuva“: optimizuojant kaštus darbo neteks 102 darbuotojai. Šį lapkritį gautas pranešimas iš „Telia Global Services Lithuania“, kad bendrovė įspėjo 153 darbuotojus.

„Skaitmenizuojame verslą, išjungiame senąsias sistemas, naudojamės DI proveržiu ir pritraukiame geriausius talentus – tai yra mūsų kelias į lyderiaujančią organizaciją. Tačiau augančios investicijos ir talentų išlaikymas lemia ir poreikį optimizuoti darbo vietų skaičių“, – yra sakiusi Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuvos“ vadovė, komentuodama sprendimą sumažinti keliais šimtais darbuotojų skaičių.

Tačiau Patrikas Hofbaueris, „Telia Company“ vadovas, duodamas interviu VŽ, pabrėžė, kad DI nebuvo svarbi pokyčių dalis, nes pokyčiai buvo apie pareigybių ir atsakomybių aiškumą bei kompleksijos mažinimą.

„Bet žinoma, yra technologijos, kurios mums gali padėti, matome didžiules galimybes. DI dokumentus klientų aptarnavime gali peržiūrėti per dvi sekundes, bet, aišku, reikia žmogaus, kuris patikrintų, ar tai yra aktualus atsakymas, ar ne. Tai mums leis daug daugiau laiko skirti kalbėjimuisi su klientu, o ne naršyti po dokumentus. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, bet mums ir daugumai kitų kompanijų DI, manau, tebėra panaudojimo atvejų testavimo stadijoje. Matome potencialą, bet masto – dar ne“, – aiškino jis.

Kada DI praverčia

Niekas neabejoja, kad DI reikšmė tik augs, ir su tuo teks susitaikyti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Pastariesiems DI – ne visada į gera. Kaip rašė VŽ, JAV Virdžinijos valstijos sostinės Ričmondo regiono įmonių, naudojančių DI nuo 2022 m. pradžios, apklausoje 45% darbdavių teigė, kad automatizuoja užduotis, siekdami sumažinti personalo ir darbo sąnaudas.

Tačiau Henrika Bivainienė, atrankų ir HR sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė, iš Amsterdame spalį vykusioje darbdavio įvaizdžio konferencijos „World Employer Branding Day“ parsivežė nemažai pozityvių žinių: DI yra labiau darbuotojų draugas negu priešas.

„DI šiandien yra kaip burtažodis – tinka viskam ir visada. Ir darbdavio įvaizdžio kontekste ekspertai pastebi, kad DI technologijos iš tiesų aktyviai naudojamos. Dar daugiau – ne tik baziniai jų įrankiai kaip „ChatGPT“, bet ir kitos platformos ar net pačių įmonių sukurti pokalbių su kandidatais robotai“, – sako ji.

Štai audito kompanijos „PwC“ atstovai konferencijoje pabrėžė, jog DI analizuojami duomenys padeda kurti sąžiningo ir lygiateisiško atlygio sistemas, tobulinti organizacijos valdyseną ir net numatyti darbuotojų sveikatos problemas bei joms užkirsti kelią.

„Darbdavio įvaizdžiui ne mažiau svarbu, jog įmonės mokytų darbuotojus, kaip dirbti naudojant DI įrankius. Tai turi reikšmingos įtakos tiek pritraukiant kandidatus, tiek gerinant esamų darbuotojų išlaikymą ir pasitenkinimą darbu“, – pasakoja H. Bivainienė.

VŽ kalbinti įmonių vadovai irgi tvirtina, kad DI tik palengvina darbą, bet nepakeičia specialistų.

„Techninius dalykus greitu metu, manau, pakeis DI, tačiau empatijos, emocijų, įsigilinimo, padrąsinimo, klausimų suformavimo, idėjų generavimo ir – svarbiausia –  žmoniškumo jokia technologija nepakeis“, – įsitikinęs. Linas Kėvelaitis, bendrovės „Reynaers Aluminium“, tiekiančios aliuminio sistemas langų gamybai, atstovybės Lietuvoje vadovas.

Lina Maskoliūnė, „Profitus“ direktorė, atkreipia dėmesį, kad DI galima tikslingai naudoti ne visose srityse. Pavyzdžiui, darbuotojų atrankoje jo nauda abejotina.

„Kartais kandidatas gali teigti turintis tam tikrų savybių, bet elgtis kitaip. Žmogiškas pajautimas, ar naujas darbuotojas atitiks organizacijos vertybes, yra labai svarbus. Todėl atrankose DI nenaudojame, tačiau kasdienėje veikloje jį pasitelkiame – nuo idėjų generavimo, tekstų tvarkymo iki vizualų kūrimo ir idėjų susisteminimo. Pastebėjome, kad tai padidina efektyvumą, nes kolegos darbus atlieka greičiau ir su mažiau klaidų“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.