G. Nausėda siūlo brangesnės ir vėluojančios „Rail Baltica“ klausimą spręsti kartu su ES
Taip šalies vadovas kalbėjo per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje su Andrzejumi Duda, Lenkijos vadovu.
„Ypač atkreipiau dėmesį į „Rail Baltica“ projektą, kuris vyksta šiek tiek lėčiau, negu buvome planavę. Dėl to projekto sąmata yra didesnė negu buvo planuota. Manau, kad tai yra vienas iš tų klausimų, kuriuos kartu su Europos Sąjunga galėtume spręsti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Rail Baltica yra ne tik projektas, leisiantis laisviau keliauti žmonėms tarp Šiaurės ir Pietų, ne tik laisviau gabenti produktus, krovinius ir kitas vertybes. Tai taip pat labai svarbus karinio mobilumo projektas, leisiantis greičiau, efektyviai permesti karinę techniką iš vieno į kitą tašką“, – pridūrė šalies vadovas.
Tuo metu tarptautinės automobilių magistralės „Via Baltica“ projektas, pasak G. Nausėdos, įgyvendinamas sėkmingai. Prezidento teigimu, 2025 m. planuojama baigti ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcija leis „kur kas patogiau ir laisviau judėti tarp mūsų valstybių (Lietuvos ir Lenkijos – BNS)“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad dėl išbrangusių ir nepakankamai sparčių „Rail Baltica“ statybos darbų atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.
VŽ jau rašė, kad europinės vėžės „Rail Baltica“, kurią Baltijos šalys yra pripažinusios prioritetiniu projektu, koncepcijai jau 30 metų. Visgi šiandien aišku, kad iššūkiai laikantis terminų ir išaugę kaštai apkarpė ambicijas – iki 2030 m. bus baigtas pirmasis etapas, kuris bėgiais sujungs Baltijos šalių sostines su Varšuva.
Tačiau, kada bus pastatytos vietinės stotys ir nupirkti traukiniai – lieka neaišku.
2017 m. visam projektui Baltijos šalyse buvo numatyta 5,8 mlrd. Eur. Dabar vien pirmajam etapui, per kurį siekiama iki 2030 m. nutiesti vieną eksploatuojamą „Rail Balticos“ liniją per tris Baltijos valstybes ir sujungti ją su Lenkija, reikės 15,3 mlrd. Eur.
Loreta Maskaliovienė, susisiekimo viceministrė, yra sakiusi, kad pagrindinė jo problema ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. Šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. Eur finansavimas, iš kurio iki liepos panaudota 204 mln. Eur.
Jos teigimu, projektui nėra panaudojami ir visi valstybės biudžeto skiriami asignavimai. Viceministrės teigimu, projektas nuo 2017 m. labai pabrango dėl pasikeitusios projekto sudėties, techninių parametrų, infliacijos.
Arenijus Jackus, bendrovės „Rail Baltica Lietuva“ direktorius, teigia, kad kaštų pokytį lėmė tai, jog pradinėje sąmatoje 2017 m. buvo atlikti „daugiau bendriniai skaičiavimai“. Patys „Lietuvos geležinkeliai“, aiškindami kainos didėjimą, teigia, kad nuo 2017 m. įvyko „socioekonominė kaita“: pandemija, karas, infliacija.
Tuo metu Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. Eur, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. Eur.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.
