Teismas: Estijos „Skinest Rail“ turi likti nepatikimų tiekėjų sąraše

Apeliacinis teismas birželio 6 dieną atmetė „Skinest Baltijos“ prašymą, kad ji laikinai, kol bus išspręstas ginčas su „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrove „LTG Cargo“, būtų pašalinta iš šio sąrašo.
Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo balandžio 29 dienos nutartį, kuria šis leido išbraukti įmonę iš sąrašo.
„Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės („Skinest Baltija“ – BNS) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai suteikė prioritetą tik ieškovės interesams, neatsižvelgė į šio instituto paskirtį bei siekiamus tikslus, (...) todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones“, – nusprendė Apeliacinis teismas.
„Skinest Rail“ teismui teigė, jog jos įtraukimas į sąrašą reiškia tiek reputacinius, tiek turtinius nuostolius, nes galimi klientai galėtų su ja nesudaryti sutarčių, o pasirašytas – nutraukti.
„Į nepatikimų tiekėjų sąrašą gali būti įrašomi subjektai, kurių sutarčių nutraukimo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (arba patys tiekėjai yra neginčiję vienašalio sutarties nutraukimo, tokiu būdu pripažindami jo teisėtumą)“, – teismui teigė bendrovė.
Tuo metu „LTG Cargo“ nurodė, kad siekdama išsaugoti sutartį su „Skinest Rail“ taikiai susitarė, tačiau ji vis tiek toliau vėlavo tiekti prekes, tiekė jas nekokybiškas, todėl norėdama išvengti dar didesnių nuostolių sutartį nutraukė.
Anot „LTG Cargo“, neįtraukus „Skinest Rail“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą gali būti sudarytos naujos sutartys, kurių bendrovė vėl nevykdys.
Teismas pabrėžė, jog „Skinest Rail“ įtraukimas į sąrašą savaime neužkerta kelio bendrovei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be to, ji gali pateikti savo paaiškinimus perkančiosims organizacijoms.
„Ieškovė („Skinest Rail“ – BNS) turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, kad iš esmės galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų“, – nusprendė teismas.