Vokietija, Lietuva ir Japonija Berlyne pasirašė deklaraciją dėl e. degalų naudojimo

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, antradienį dalyvaudamas Berlyne vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „E-Fuels Dialogue 2024“, su Vokietijos ir Japonijos kolegomis pasirašė bendrą deklaraciją, kuria siekiama skatinti e. degalų naudojimą transporto sektoriuje.
Deklaraciją M. Skuodis pasirašė kartu su Vokietijos federaliniu skaitmeninių reikalų ir transporto ministru Volkeriu Wissingu ir Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės parlamentiniu viceministru Taku Ishii.
Susisiekimo ministerijos pranešime cituojamas M. Skuodis tvirtina, kad neturėtų būti atmesta nei viena technologija, prisidedanti prie klimato kaitos mažinimo.
„Lietuva, turinti didelį atsinaujinančios energijos potencialą, gali tapti vandenilio ir su juo susijusių sintetinių degalų gamintoja, nes mūsų lokacija Europoje yra patogi, didžiųjų pramonės centrų pašonėje. Šiandien trijų šalių pasirašyta Berlyno e. degalų deklaracija, tikimės, suteiks dar stipresnį postūmį tarptautiniam bendradarbiavimui e. degalų plėtojimo srityje“, – sako susisiekimo ministras.
Lietuvoje tikimasi, kad atsinaujinančių išteklių naudojimo pajėgumas netrukus patrigubės. Iki 2030 m. Lietuva siekia tapti 100% žaliosios energijos šalimi ir tokios energijos pertekliaus eksportuotoja.
Vienas svarbiausių pastarųjų metų projektų – 100 hektarų teritorijos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje suformavimas ir vėjo jėgainių parko sukūrimas, leisiantis generuoti žaliąją elektros energiją. Klaipėdos uoste rengiamasi vystyti ir žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos bei papildymo punktų infrastruktūrą.
Deklaracijoje akcentuojami Lietuvos, Vokietijos ir Japonijos siekiai plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, ryšius ir dalijimąsi patirtimi vystant e. degalų infrastruktūrą, pabrėžiama būtinybė skatinti atsinaujinančios energijos pagrindu pagamintų degalų gamybą ir naudojimą visose susisiekimo srityse, pastangos kurti transporto inovacijoms palankią reguliacinę aplinką.
Dokumente taip pat primenama, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamiems e. degalams tenka labai svarbus vaidmuo padedant įgyvendinti tiek nulinių emisijų tikslą iki 2050 m., tiek konkurencingą, klimatui neutralią ekonomiką. E. degalų gamybos ir infrastruktūros plėtra vertinama kaip perspektyvi siekiant kovoti su klimato kaita.
Šiuo metu sintetinių degalų (e. degalų) gamybos sąnaudos yra didesnės nei iškastinio kuro, daugiausia dėl atsinaujinančio vandenilio ir CO2 surinkimo technologijų sąnaudų.