Latvijos transporto ministras: per anksti atsisakyti plačiosios vėžės

Tai jis nurodo, kritikuodamas Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų sprendimą, kad visos ES narės turėtų parengti planą, kaip iki 2025–2026 m. pereiti prie siaurosios vėžės. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad skirtas laikas, atsisakyti plačiosios 1.524 mm vėžės, yra per trumpas.

Kaip rašo „The Railfreight“, J. Vitenbergas taip pat pabrėžė, kad 1.524 mm pločio vėžės geležinkelio linijų likvidavimas gali būti labai problemiškas.

„Sprendimas integruotis į Europos geležinkelių tinklą buvo priimtas daugiau nei prieš dešimt metų, kai nusprendėme įgyvendinti projektą „Rail Baltica“. Tačiau pilnas perėjimas prie europinės geležinkelio vėžės gali kainuoti milijardus, o Latvijos ekonomika negalėtų to išlaikyti“, – nurodė jis.

Anot jo, tai nenaudinga ir dėl infrastruktūros suderinimo su Ukraina.

„Dar per anksti kalbėti apie senųjų linijų likvidavimą, nes Ukraina naudoja tą pačią vėžę. Tikiu, kad karas Ukrainoje baigsis, ir mums gali tekti svarbus vaidmuo atkuriant šalį. Mūsų jūrų uostai ir geležinkelis gali būti naudojami statybinėms medžiagoms ir daugeliui kitų prekių gabenti į Ukrainą“, – sakė jis.

Būtent Baltijos šalys daugiausiai naudojasi plačiosios vėžės geležinkelio linijomis. Tokio tipo geležinkelių infrastruktūra buvo sukurta dar Sovietų Sąjungos laikais ir buvo aktyviai naudojama iki šiol, nes iki karo Ukrainoje pagrindiniai krovinių srautai keliavo Baltarusijos ir Rusijos kryptimis.