Kauno oro uoste spalį atstatyti 98% skrydžių srauto, Vilniaus ir Palangos tempas lėtesnis

Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio teigimu, keleivių skaičiaus augimui įtakos turėjo sparčiai augantys užsakomųjų skrydžių srautai.

„Nuo rugsėjo iki spalio užsakomųjų skrydžių keleivių srautas augo 15%. Užsakomųjų skrydžių keleivių srautas šiemet 4% didesnis nei priešpandeminiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl spalį stebime augančius keleivių srautus – moksleivių atostogos ir galimybės keliauti ilgesnėms atostogoms“, – pasakojo T. Zitikis.

Anot bendrovės, Kauno oro uostas ir toliau demonstruoja išskirtinį atsigavimo tempą. Čia jau septintą mėnesį iš eilės fiksuojami rezultatai, lenkiantys 2019 m. rodiklius.

„Spalį keleivių srautas Kauno oro uoste augo 6,8%, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pavyko atstatyti 98% skrydžių srauto. Krovinių pervežimo kiekis didėjo 1,5 karto“, – teigė T. Zitikis.

Krovinių pervežimų augimas

Kaip pastebi T. Zitikis, sparčiausias atsigavimas stebimas kalbant apie krovinių pervežimą, kuris irgi turi savo sezoniškumą.

„Vis dėlto svarbu suprasti, kad keleivių piką Lietuvos oro uostuose stebime vasarą, o krovinių – žiemą, kai artėjant didžiosioms metų šventėms paklausa didėja. Šių metų spalį pervežėme 28% daugiau krovinių negu 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu“, – pasakojo T. Zitikis.

Lietuvos oro uostuose praėjusį mėnesį pergabenta beveik 2.000 t krovinių: Vilniaus oro uoste beveik 1.500 t, Kauno – kiek daugiau nei 400 t, Palangoje – 118 t. Palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, tada per Lietuvos oro uostus gabenta kiek daugiau nei 1.500 t krovinių: Vilniaus oro uoste beveik 1.300 t, Kaune – 262 t, Palangoje – 0,1 t. Pernai bendras pergabentų krovinių kiekis siekė 1.700 t. Per Vilniaus oro uostą pergabentą 1.300 t, Kaune – 453 t, Palangoje – 0,02 t.

Priešpandeminis lygis dar nepasiektas

T. Zitikio teigimu, žvelgiant į aviacijos atsigavimo tempus, augimas ir toliau stebimas visuose oro vartuose. Be to, siūlomų krypčių skaičius beveik pavijo priešpandeminį lygį – nuo metų pradžios Lietuvos oro uostuose jau buvo siūlomos 85 kryptys, pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo siūlomos 82 kryptys, o 2019 m. – 89.

Vilniaus oro uoste spalio mėnesį pavyko atstatyti 84% priešpandeminio keleivių srauto. Praėjusį mėnesį per šiuos oro vartus keliavo 406.000 keleivių. Palyginti, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus oro uoste keliavo 485.000 keleivių, o pernai – 287.000. Šiame oro uoste pavyko atstatyti ir 78% skrydžių. Spalį aptarnauta beveik 3.500 skrydžių, kai 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė beveik 4.500, o pernai – 3.100.

Kauno oro uostas lenkia priešpandeminius rezultatus – spalio mėnesį per Kauno oro vartus keliavo kiek daugiau nei 115.000 keleivių, aptarnauti 924 skrydžiai. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu aptarnauta 108.000 keleivių ir 944 skrydžiai, o 2021 m. spalį per šį oro uostą keliavo daugiau nei 76.000 keleivių, aptarnauta 846 skrydžiai.

Tuo metu Palangos oro uoste praėjusį mėnesį keliavo daugiau nei 26.000 keleivių, čia aptarnauti 322 skrydžiai. Palyginti, 2019 m. per šį oro uostą keliavo beveik 29.000 keleivių, aptarnauti 477 skrydžiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu keliavo 3.800 keleivių ir aptarnauti 95 skrydžiai, tačiau svarbu paminėti, kad tuo metu pajūrio oro uoste vyko kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos darbai.