Kauno intermodaliniame terminale – pirmasis europine vėže atriedėjęs traukinys
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/980?placement=
KIT sujungiant su Europos geležinkelių tinklu, Kauno geležinkelio tunelyje ir jo prieigose paklota apie 2 km ilgio sugretintos 1.435 / 1.520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio, taip pat rekonstruota apie 3,6 km ilgio esamo 1.520 mm pločio vėžės geležinkelio, paklotas 9 km ilgio naujas 1.435 mm pločio vėžės geležinkelis.
„Tam, kad šiandien į KIT galėtų atvykti pirmasis krovininis traukinys europinio standarto bėgiais, dirbome ne vienerius metus. Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukcija ir pritaikymas „Rail Balticos“ reikmėms buvo vienas sudėtingesnių pastarojo meto infrastruktūros projektų Lietuvoje“, – pranešime sako Karolis Sankovskis, bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius.
Jo teigimu, vienas svarbiausių KIT išskirtinumų yra tai, kad terminalas pritaikytas pakrauti į vagonus ne tik konteinerius ar kitos rūšies krovinius, bet ir vilkikų priekabas. Kasmet per Lenkijos-Lietuvos sieną sausumos kelių transportu pervežama apie 24 mln. t krovinių, o tai didžiulis potencialas KIT ir europinės vėžės panaudojimui, eismo saugos didinimui ir taršos emisijų mažinimui.
VŽ šiandien rašo, kad logistikos įmonės KIT prijungimą prie europinio geležinkelių tinklo pasitinka kupinos entuziazmo, kai kurios įmonės ir savo investicinius planus dėliojasi taip, kad kuo geriau išnaudotų terminalo teikiamą naudą.
Marius Skuodis, susiekimo ministras, pranešime pažymi, kad KIT atidarymas komerciniam eismui yra esminis žingsnis „Rail Balticos“ projekte nuo statybos pereinant prie transporto operacijų.
„Šis žingsnis kartu reikšmingai pagerins susisiekimo su Europa galimybes krovinių vežėjams ir išplės tvaraus transporto galimybes Baltijos regione“, – sako M. Skuodis.
2015 m. atidarytas KIT iki šiol buvo pasiekiamas tik 1.520 mm pločio geležinkelio vėže, o tai reiškia, kad jame buvo įmanoma perkrauti tik Rytų kryptimi siunčiamus krovinius. Per metus šis terminalas pajėgus perkrauti apie 55.000 TEU.
1.435 mm pločio europinė vėžė nuo Kauno iki Lenkijos sienos pradėjo funkcionuoti 2015 m. Ji turėjo tapti tiesiamo „Rail Balticos“ geležinkelio dalimi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad neatitinka šiam projektui keliamų reikalavimų – keleiviniai traukiniai negali ja važiuoti 249 km / val. greičiu.
Bendrovės „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting“ šiuo metu rengia vėžės Kaunas–Lenkijos siena koncepciją, kuri turės atsakyti, ką su dabartine vėže reikėtų daryti. Neatmetama, kad ji išliks ir bus naudojama kroviniams gabenti, o keleiviams vežti bus tiesiama nauja linija.
