KT: komandiruočių kompensacijų koeficientas pakeistas neteisėtai
Pirmadienį Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu nurodoma, kad 2019 m. spalio 16 d. Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo didinamas komandiruočių kompensacijų apskaičiavimo koeficientas, pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Šį nutarimą KT priėmė, išnagrinėjęs tuometinio Seimo nario Simono Gentvilo inicijuotą skundą.
VŽ rašė, kad tada galiojęs 1,3 dydžio koeficientas nuo 2020-ųjų metų sausio 1 d. buvo padidintas iki 1,65.
KT savo išvadose nurodo, kad minėtas Vyriausybės nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teisėkūros pagrindų ir Vyriausybės įstatymams.
Šiandien priimtas KT nutarimas bus paskelbtas ir įsigalios 2022 m. sausio 3 d. Nuo tos dienos minėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas negalės būti taikomas ir bus pašalintas iš teisės sistemos.
KT aiškina, kad, jeigu šiandieninis nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, „atsirastų tam tikrų ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius atitinkamų ūkio subjektų veiklai, jų darbuotojų teisėms“.
Papildomi 75 mln. Eur
„Dvejus metus nuo to nutarimo priklausę sektoriai, turintys daug komandiruojamų darbuotojų, privalo vadovautis teisės aktu, kuris kainuoja papildomus kaštus. O jis, pasirodo, buvo priimtas neteisėtai, – VŽ sako Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius. – Dar 2019-aisiais buvo sakoma, kad negalima per dieną priimti tokių svarbių aktų, bet tik dabar Konstitucinis Teismas tą patvirtino.“
Vežėjų atstovas tvirtina bandysiantis įvertinti esamą situaciją teisiniu požiūriu. Pasak jo, vien per 2020-uosius neteisėtu pripažintas Vyriausybės nutarimas kelių transporto sektoriaus veiklos kaštus padidino 75 mln. Eur.
„Konstitucinio Teismo nutarimai netaikomi retroaktyviai ir kol kas negaliu pasakyti, kokia yra galimybė reikalauti kompensavimo regreso tvarka. Bet man šis sprendimas parodo iš principo mūsų teisėkūros kultūrą. Pavyzdžiui, dabar yra darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotų tema, kurią mes gvildename, ir valstybė nenorom su mūsų sektoriumi vykdo tą dialogą. Jie iš pradžių nenorėjo tikėti mūsų skaičiais, o paskui pamatė, kad kvotos išnaudotos. O čia Konstitucinis Teismas parodė, kad valstybės institucijos privalo klausimus spręsti dialogo forma. Dabar kamuoliukas Vyriausybės pusėje – žiūrėsime, kas toliau bus“, – sako P. Drižas.
Paskatino vežėjų emigraciją
Dabar neteisėtu pripažintas Vyriausybės sprendimas buvo skirtas tolimųjų reisų vairuotojams, siekiant padidinti jų mėnesinio atlyginimo dalį. Anksčiau galiojo nuostata, kad komandiruojamiems vairuotojams buvo mokama 1,3 MMA dydžio atlyginimas, o likusi sutartinio atlyginimo dalis mokama komandiruotpinigiais.
Vežėjai šį sprendimą traktavo kaip neturintį alternatyvų aplinkinėse valstybėse, reikšmingai padidinantį jų veiklos kaštus ir mažinantį konkurencingumą Europos transporto rinkoje. Tuomet šio sprendimo įsigaliojimas tapo lemiamu veiksniu, privertusiu daugelį Lietuvos vežėjų įkurti savo įmones Lenkijoje, kurioje esą galioja palankesnė darbo apmokestinimo sistema.
