Vežėjai ir pramonininkai valdžios prašo apsigalvoti dėl dienpinigių apmokestinimo
Šį mėnesį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį darbuotojui daugiau nei pusė atlyginimo gali būti išmokama neapmokestinamais dienpinigiais, jei pagrindinis atlyginimas yra ne mažesnis nei 1,65 MMA. Iki šiol šis koeficientas buvo 1,3 MMA.
Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei skirtame laiške vežėjai ir pramonininkai teigia, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas neįvertinus ekonominių pasekmių tiek transporto sektoriui, tiek visam šalies ūkiui.
„Sprendimas didinti koeficientą priimtas be jokių konsultacijų su suinteresuotomis šalimis, taip pat neatlikus pagrįsto, kvalifikuoto ir autoritetingo poveikio vertinimo Lietuvos ekonomikai, eksportui, investicijoms, viešiesiems finansams ir socialiniams veiksniams, — rašoma kreipimesi į pagrindines šalies valdžios institucijas. Toks atmestinas Vyriausybės požiūris lems neigiamas sąlygas verslui ir šalies konkurencingumui“, – teigiama laiške.
Vežėjų atstovai akcentuoja, kad sektorius netolimoje ateityje ir taip patirs papildomą ekonominę įtampą dėl vykstančių geopolitinių procesų, visų pirma, dėl neaiškios „Brexit“ baigties. Be to, pasitvirtinus prognozėms dėl galimos pasaulinės ekonomikos recesijos, mažėjanti paklausa ES ir trečiosiose šalyse neigiamai paveiks Lietuvos pramonės, gamybos ir eksporto, o taip pat transporto veiklos rodiklius.
„Atskirai reikėtų vertinti ir kitas geopolitines įtampas dėl JAV ir Kinijos, o taip pat ES ir JAV prekybinių karų, kurių neigiamą įtaką jau dabar junta į produkcijos eksportą orientuota Lietuvos pramonė“, – rašoma dokumente.
Laiško autoriai taip pat teigia pasigendantys valdžios institucijų aktyvesnio įsitraukimo ginant nacionalinius verslo interesus dėl planuojamų ES suvaržymų transporto sektoriuje pagal vadinamąjį Mobilumo paketą.
„Būtina MMA koeficiento klausimą vertinti kompleksiškai ir neatsietai nuo Mobilumo paketo poveikio Lietuvos transporto sektoriui ir visai šalies ekonomikai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Europos periferijoje esanti ir labiausiai Bendrijoje nuo kelių transporto priklausanti Lietuva patirs didžiausias neigiamas pasekmes dėl paketo nuostatų įgyvendinimo“, – nurodoma dokumente.
Pavyzdžiu rodo Lenkiją
Laiško autoriai šalies valdžios institucijoms kaip pavyzdį nurodo Lenkiją. Jie teigia, kad kaimyninės šalies vyriausybė palaiko nacionalinius vežėjus – bendromis valstybės ir verslo pastangomis šioje šalyje dar 2017 m. buvo atlikta išsami socialinės ir ekonominės aplinkos poveikio dėl planuojamo Mobilumo paketo studija.
Gdansko universiteto atliktos studijos duomenimis, Mobilumo paketo nuostatų įgyvendinimas Lenkijoje ir kitose periferinėse ES valstybėse sumažintų transporto operacijų skaičių 7%.
Vilkikų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėse susitrauktų 50%, o didelėse transporto įmonėse sumažėtų 10%. Mažose ir vidutinėse įmonėse darbo netektų apie 30%, didelėse įmonėse – apie 20% darbuotojų.
Vežėjų ir pramonininkų laiške teigiama, kad šios prognozės turi būti rimtai vertinamos ir Lietuvoje
Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Tomas Jurgelevičius ir Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
