JK ir ES susitarimo efektas transportui: kentės visi, bet britai labiau

Nors oro transporto srautas tarp Britanijos ir ES bus neribotas, JK oro bendrovės nebegalės vykdyti skrydžių tarp ES šalių su savo šalies licencija. Ši nuostata negalios Bendrijos šalyse veikiantiems ir su tų šalių licencijomis skrydžius vykdantiems filialams.

JK oro vežėjai taip pat nebegalės vykdyti jungiamųjų komercinių skrydžių su tarpinine stotele ES šalių oro uostuose, pavyzdžiui, skraidyti maršrutu Londonas-Amsterdamas-Bankokas. Palikta tik išlyga, kad sudarius dvišales sutartis su ES šalimis bus galima vykdyti tokio tipo krovininius skrydžius.

Susitarimas taip pat numato, kad JK nebedalyvaus ES Aviacijos saugos agentūros veikloje, tačiau šalys bendradarbiaus tiek saugos, tiek oro eismo valdymo srityse.

Be apribojimų abiem kryptimis, įskaitant tranzitą, galės judėti ir sausumos kelių transportas, tačiau JK vežėjai praranda teisę neribotai vykdyti pervežimus tarp ES šalių.

Atvykę į ES teritoriją JK vežėjai galės atlikti vieną kabotažo operaciją ir vieną pervežimą tarp skirtingų Bendrijos valstybių, ES vežėjams suteikta dviejų kabotažo operacijų teisė JK teritorijoje.

Beje, derybų dėl susitarimo įkarštyje JK vyriausybė pageidavo, kad britų vežėjai, atvykę į ES, galėtų atlikti dvi kabotažo operacijas vienoje šalyje ir tris pervežimus tarp skirtingų valstybių.

Tačiau ES derybininkai teigė, kad toks prašymas yra pernelyg artimas prieigos prie bendros rinkos lygiui. Bendrijos taisyklės leidžia per 7 dienas atlikti tris kabotažo operacijas, pervežimai tarp skirtingų šalių neribojami.

Didžiausias rūpestis – muitinė

„Transportas yra esminis ekonomikos variklis ES ir JK santykiuose. Apie 210 mln. keleivių ir 230 mln. t krovinių kasmet juda tarp šalių. Susitarimas užtikrins tolesnį oro, kelių ir jūrų susisiekimą palaikant šiuos srautus. Svarbu tai, kad į susitarimą įtrauktos nuostatos, užtikrinančios, kad konkurencija tarp ES ir JK transporto operatorių vyktų vienodomis sąlygomis“, – nurodo Europos Komisija.

Tačiau sunkiausiai išsprendžiamu rebusu šiuo metu atrodo muitinės procedūros, kurios bus taikomos kiekvienam ES ir JK sieną kertančiam vilkikui. Turint omenyje, kad visas vilkikų srautas, keltais ir eurotuneliu kertantis Lamanšo sąsiaurį, sudaro apie 10.000 per dieną, eilės abiejų pusių uostuose bus neišvengiamos, bent jau kol institucijos neprisitaikys prie naujos realybės.

Tą puikiai pademonstravo prieš mėnesį Prancūzijos muitinės pareigūnų eksperimentas. Skirdami 30 sekundžių kiekvienos iš JK atvykstančios transporto priemonės vairuotojo dokumentų patikrai jie akimirksniu sukėlė 8 km vilkikų ir lengvųjų automobilių eilę eurotunelio prieigose Kento grafystėje.

„Ruošiame klientus tam, kad kroviniai bent iš pradžių tikrai nejudės taip operatyviai kaip įprasta“, – VŽ sako Giedrius Lubas, muitinės tarpininkų bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ vadovas.

Jam nerimo kelia ir tai, kad britai iki pat susitarimo nerodė didelio entuziazmo spręsti šiuos klausimus ir viską buvo „palikę savieigai“.

„Anglai, matyt, mano, kad visi kiti turės prisitaikyti prie pokyčių, o jų tai nepalies. Doveryje ruošiami nauji dideli mutinės terminalai, bet didelio sujudimo tikrai nėra“, – sako G. Lubas.