Dėlioja konkurencinį pasjansą

Mobilumo paketas visa apimtimi pradės galioti nuo 2022 m. Vienas jo reikalavimų yra itin nepalankus mūsų šalies vežėjams – tai privalomas periodinis vilkikų grąžinimas į registracijos valstybes. Dairytis palankesnių veiklos sąlygų vežėjus verčia ir išaugę darbo jėgos kaštai, kurie atsirado nuo šių metų pradžios Lietuvoje padidinus minimalios algos koeficientą komandiruojamiems darbuotojams.

Tiesa, stambiausios įmonės, tokios kaip „Girteka Logistics“, „Hoptransa“, „Hegelmann Transporte“ ar „Finėjas Group“, jau ne pirmus metus dalį veiklos vykdo užsienyje – tai lėmė siekis būti arčiau klientų. Dabar situacija verčia plėtrą intensyvinti, siekiant išlaikyti konkurencingumą Vakarų Europoje. Pagrindine kraustynių kryptimi tampa Lenkija.

Štai 14-oje šalių įmones valdančioje vokiško kapitalo „Hegelmann“ grupėje lietuviška bendrovė ilgus metus buvo didžiausia ir gaudavo apie pusę visos „Hegelmann Group“ pajamų. Tačiau dabar prioritetai keičiasi ir pagrindinė veikla imama koncentruoti Lenkijoje. Šią savaitę grupė pranešė, kad Lenkijoje registruotų jos vilkikų skaičius perkopė 2.000, o įmonė tapo didžiausią transporto parką valdančia šios valstybės vežėja. Pranešime nurodoma, kad Lenkija taps vienu pagrindinių veiklos centrų dėl savo padėties tarp Rytų ir Vakarų, taip pat dėl galimybės palyginti lengvai pritraukti vairuotojų iš trečiųjų šalių. Dabar Lenkijoje registruota apie pusė visos grupės vilkikų.

Ne visi stambių transporto kompanijų atstovai noriai dalijasi planais apie ketinimus kurtis svetur, tačiau leidžia suprasti, kad investicijos namuose yra bent jau pristabdytos. Lenkijos variantas patraukliai atrodo ne tik sektoriaus milžinėms. Mažesnių bendrovių vadovai skaičiuoja, kad, pradėjus galioti Mobilumo paketo reikalavimui kas 8 savaites kiekvieną vilkiką grąžinti į registracijos šalį, labiau apsimokės investuoti į plėtrą valstybėje kaimynėje nei likti Lietuvoje.

Artūras Rutkauskas, beveik 100 vilkikų valdančios įmonės „Solotransa“ vadovas ir akcininkas, VŽ pasakoja, kad bendrovės Lenkijoje dar neturi, tačiau jau įvertino visus pranašumus bei trūkumus ir į šią šalį, tikėtina, žengs ateinančiais metais. Pasak jo, įmonė šiuo metu dar bando susidėlioti krovinių srautus į Lietuvą ir iš jos, kad vilkikai nevažiuotų tušti. Jei tai pavyktų, galbūt kraustytis į Lenkiją ir nereikėtų, priešingu atveju perteklinis vilkikų skaičius vis tiek turės būti kur nors arčiau Vakarų Europos. Skaičiuojant matematiškai ėjimas į Lenkiją atsiperka.

Vežėjų kraustymosi tendenciją patvirtina ir vilkikais prekiaujančios bendrovės. Marius Lukošius, „Volvo Lietuvos“ pardavimų direktorius, sako, kad šiemet daugiau nei 30% Lietuvos įmonių nupirktų vilkikų buvo registruojami Lenkijoje, o kai kurios ten šiemet registravo visą 100% savo pirktų mašinų. Tokius pačius skaičius pateikia ir Paulius Kraučiūnas, „Veho Lietuvos“ prekybos krovininiais „Mercedes-Benz“ automobiliais vadovas. Jis taip pat pažymi, kad verslo perkėlimo į Lenkiją tempas auga, o kitąmet gali dar paspartėti.

VŽ nuomone, tendencija ryškėja, jos augimo mastus specialistai sako pamatysiantys gal jau kitąmet. Svarstoma, kad padėtį galėtų pakeisti galimos Mobilumo paketo korekcijos: jei grąžinti vilkikus būtų reikalaujama ne kas 2, o kas 6 mėnesius, vežėjai prisitaikytų ir rastų sprendimų likti Lietuvoje. Septynios šalys, tarp jų – ir Lietuva, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui apskundė vasarą patvirtintą Mobilumo paketą dėl jame įrašytų galimai diskriminacinių nuostatų. Iš viso ieškinių turėtų būti daugiau, nes ginti savo vežėjų interesus ruošiasi dar kelios valstybės. Tačiau bylinėjimosi procesas nežada būti greitas ir paprastas, tikėtina, jis bus ir politizuotas.

Rašyti komentarą 0