Dalis „Bolt Food“ kurjerių paskelbė streiką
Kai kurie iš jų kartu su profsąjungų atstovais surengė piketą sostinės Katedros aikštėje. Jie protestuoja prieš dvidešimčia centų, nuo 3 iki 2,8 Eur, mažinamą paslaugos teikimo tarifą už pristatymą.
Vienas iš protesto dalyvių Vukas Vukotičius žurnalistams sakė, kad „yra maždaug 100 žmonių, kurie nori streikuoti“.
„Reikalaujame, kad bazinis tarifas Vilniuje (2,8 Eur) ne tik būtų atstatytas iki 3 Eur, bet ir prilygintas tam, kuris taikoms Kaune – 3,3 Eur“, – sakė jis.
Jo teigimu, piko metu taikomi didesni įkainiai sumažintų tarifų nekomepnsuoja, nes karantinui pasibaigus smarkiai sumažėjo užsakymų.
Bendrovė savo ruožtu pabrėžia, jog kurjeriai dirbti ar ne renkasi patys, o valandinis įkainis jiems po tarifų korekcijos net padidės.
„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius BNS atsiųstame komentare teigia, jog sumažinus bazinį „Bolt Food“ kurjerių paslaugos teikimo tarifą nuo 3 iki 2,8 Eur, iki 3,7 Eur padidintas įkainis piko metu, iki tol siekęs 3,5 Eur.
„Tai reiškia, kad kurjerių vidutinis valandinis darbo užmokestis ne mažės, o atvirkščiai – didės“, – teigia „Bolt“ vadovas.
Jo teigimu, pokyčiai įvesti siekiant užtikrinti optimalų paslaugų teikimą, ypač piko metu, ir kurjeriams sudaryti galimybę gauti konkurencingas pajamas.
„Augant užsakymų skaičiui ir siekiant užtikrinti efektyvų paslaugų teikimą, nuolat plečiame kurjerių tinklą. Įvestos, naujovės, tikėtina, padidins kurjerių pajėgas piko metu, tada, kai jų paslaugų labiausiai reikia klientams“, – sako A. Pacevičius.
Bendrovė kol kas sako negalinti pasakyti, kaip trečiadienio piketas paveiks užsakymus. Jie teigia apie piketą sužinoję tik iš žiniasklaidos.
„Bolt“ pabrėžia, jog kurjeriai nėra „Bolt“ darbuotojai, o vairuotojai-partneriai, dirbantys individualios veiklos principu ir patys pasirenkantys, kada ir kiek dirbti.
„Šia platforma naudojasi šimtai kurjerių. „Bolt Food“ – tai platforma, kurioje suteikiamos vienodos galimybės tiek visoms maitinimo įstaigoms, kurios nori prisijungti ir tiekti savo paruoštą maistą klientams į namus, tiek visiems asmenims, kurie norinti teikti maisto kurjerio paslaugas“, – teigia A. Pacevičius.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko „Bolt Food“ kurjerių streiką.
„Pirma, yra ciniška mažinti žmonių pajamas, ypač tų, kurie karantino metu buvo pirmosiose eilėse. Antra, reikia nustoti romantizuoti tokias neva alternatyvias darbo formas, kurios esą išlaisvina žmones iš nustatytų darbo valandų. Tiesa yra ta, kad tokio tipo darbuotojai ypač pažeidžiami, nes jie dirba be darbo sutarčių ir neturi darbuotojams priklausančių teisių bei socialinių garantijų“, – teigia Inga Ruginienė, LPSK pirmininkė.
Ji „Bolt Food“ kurjerių pavyzdžiu ragina pasekti kitus skaitmeninių platformų darbuotojus, ir priduria, kad Europos darbuotojų organizacijos vis garsiau kalba apie adekvataus tokių platformų teisinio reglamentavimo būtinybę ES lygiu.
„Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV teismai jau yra priėmę sprendimus, kuriuose teigiama, kad per e. platformas „įdarbinti“ žmonės turėtų būti laikomi darbuotojais ir gauti su šiuo statusu susijusią socialinę apsaugą“, – sako I. Ruginienė.
SADM teigia iki šiol negavusi skundų dėl skaitmeninių darbo platformų
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sako iki šiol nesulaukusi nusiskundimų dėl tokių skaitmeninių darbo platformų veiklos reglamentavimo.
„Iki šiol skaitmeninių įdarbinimo platformų darbuotojai niekada nėra kreipęsi į ministeriją ir išsakę, kad jų netenkina dabartinis veiklos reglamentavimas ir jie norėtų bei siektų pokyčių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visada yra pasirengusi išklausyti ir ieškoti sprendimų. Sulaukus Seimo nario kreipimosi sektoriaus problematika bus peržiūrėta“, – atsakyme BNS teigia ministerija.
Anot jos, sulaukusi kreipimosi, ji ieškotų sprendimų, kurie pagerintų tokių darbuotojų padėtį.
Pasak SADM, Lietuvoje tokių nestandartinių darbo platformų kaip „Bolt“ ar kitų darbuotojai dirba savarankiškai, todėl jų socialinė apsauga yra užtikrinama tokia pačia tvarka kaip ir kitų tokiu būdu dirbančių asmenų.
Tai reiškia, jog jų su darbo platforma nesieja darbo santykiai, o kilusius nesutarimus jie turi spręsti per teismą.
„Kadangi skaitmeninių įdarbinimo platformų darbuotojų santykius su platformų steigėjais reglamentuoja Civilinis kodeksas, Valstybinė darbo inspekcija neturi galimybės padėti spręsti kylančių ginčų, jos kompetencijoje – darbo santykių priežiūra, remiantis Darbo kodeksu“, – teigia ministerija.
