Universitetų reitinguose KTU vejasi VU

Publikuota: 2019-05-08
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Herkaus Milaševičiaus nuotr.

Žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose aukštųjų mokyklų reitinguose Kauno technologijos universitetas beveik pavijo pirmoje vietoje esantį Vilniaus universitetą.

Tarp neuniversitetinių mokyklų, Kauno technikos kolegija priartėjo prie pirmojoje vietoje vis dar esančios Vilniaus kolegijos.

Didžiausi pasikeitimai universitetų reitinguose paveikė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), prie kurio buvo prijungti Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai: VDU iš buvusios 3-iosios vietos nukrito į 5-ąją.

Trečias geriausiųjų penketuke rikiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ketvirtas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Sudarant reitingą, buvo vertinami studentai ir studijos, mokslo meno, sporto veikla bei personalo pasiekimai, alumnų kuriame pridėtinė vertė darbdavių vertinimai, tarptautinis konkuravimas, akademinis personalas, studentų skaičius ir jų požiūris į savo universitetą.

Nevalstybiniuose universitetuose reitingų lyderiu pagal visus kriterijus išlieka ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, antrasis– Europos humanitarinis universitetas.

Tarp kolegijų, Kauno technikos kolegija priartėjo prie ilgus metus lyderiavusios Vilniaus kolegijos. Trečiojoje vietoje  – Kauno kolegija, ketvirtojoje – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, penktojoje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.

„Reitingų“ skelbiamų geriausių gimnazijų, kurios nevykdo moksleivių atrankos, sąraše pirmąją vietą išlaikė Klaipėdos licėjus, antroji – Kauno „Saulės“ gimnazija. Toliau rikiuojasi Vilniaus Gabijos gimnazija, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje. Šioje kategorijoje iš viso buvo vertinta 359 gimnazijos.

Tarp vykdančių atranką pirmąją vietą išsaugojo Vilniaus licėjus, iš trečiosios į antrąją pakilo KTU gimnazija, trečioji – Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Be tradiciškai skelbiamų mokyklų reitingo, pirmąkart pateiktas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei pavaldžių institucijų sudarytas 30-ies stiprių ir 150-ies silpnų mokyklų sąrašas. Šios mokyklos vertintos ne tik pagal akademinius moksleivių pasiekimus, bet ir pagal moksleivių savijautą, patyčių lygį. Tarp stipriųjų dominuoja didmiesčių mokyklos, taip pat yra Ignalinos, Mažeikių, Ukmergės, Jonavos ir kitų rajonų mokyklos.

Dalies mokyklų vidurkiai nesiekia 3 balų

Gintaras Sarafinas, „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius, atkreipė dėmesį į prastus šalies moksleivių matematikos pasiekimus. Anot jo, dalyje mokyklų moksleivių metinių pasiekimų vidurkiai nesiekia nė 3 balų. 

„Matematikos dešimtokų lygmuo šiandien yra toks: 4,7 balo iš 10 yra visų šalies dešimtokų matematikos įvertinimas, įskaitant geriausias gimnazijas, licėjus – viską. Jei leistumėmės į žemesnės lygos mokyklas, tai ten ketvertas yra „karaliaus pažymys“, – sakė G. Sarafinas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Joniškio „Saulės“ pagrindinę mokyklą.

„Trys mokiniai matematikos joje išmokomi vienetui, 19 – dvejetui, 7 – trejetui ir 2 – ketvertui. Jokio kito pažymio nei 4 dešimtbalėje sistemoje nėra. Ir tai ne vienetai, o dešimtys vaikų“, — kalbėjo p. Sarafinas.

Anot jo, panaši situacija yra ir Mažeikių „Sodų“, Gargždų „Kranto“, Alytaus „Dzūkijos“, Kaišiadorių „Paparčio“ pagrindinėse mokyklose, Telšių „Džiugo“, Utenos „Saulės“ gimnazijoje. Pastarojoje, pavyzdžiui, visų 60-ies dešimtokų matematikos vidurkis siekia 3 balus iš dešimties. 

Reitingų sudarytojai pabrėžia, kad šalies progimnazijose 43% aštuntokų matematikos pasiekimai vertinami nepatenkinamai arba tik patenkinamai. Itin prastai rašymo pasiekimai vertinami 51% progimnazijų moksleivių, skaitymo – 44%.

Pažymima, jog bent dešimt savivaldybių neparengia vaikų olimpiadoms ir tai, reitingų sudarytojų nuomone, rodo, jog šių savivaldybių mokyklose nebėra stiprių mokytojų, ypač matematikos, chemijos, fizikos.

„Mokytojams taip pat dingsta entuziazmas, jie niekaip nėra skatinami: Lietuvoje tik 27% mokytojų gauna didesnes nei 800 Eur algas į rankas“, – aiškino p. Sarafinas.

Išlaidos mokymui skiriasi 5 kartus

Reitingų sudarytojai šiemet įvertino ir savivaldybių išlaidas vieno moksleivio mokymui per metus – jos svyruoja nuo 1.300 iki 7.200 Eur. Buvo įvertintos visos mokyklos išlaidos – nuo patalpų išlaikymo iki mokytojų atlyginimų.

Ponas Sarafinas sako, kad tai demonstruoja kai kurių savivaldybių vadovų neūkiškumą bei žūtbūtinį siekį išsaugoti kai kurias mokyklas, nors jose mokosi vos keli vaikai ir jų pasiekimai yra labai prasti. Tuo metu pastebima, kad geresnius rezultatus demonstruojančių mokyklų moksleivio išlaikymui skiriama 1.300-1.600 Eur.

„Lietuva yra akivaizdi stebuklų šalis: kuo mokykloje mažiau mokinių, kuo blogesni rezultatai, tuo didesnius pinigus ta mokykla gauna vienam vaikui“, – sakė jis.

Pasak žurnalo redaktoriaus, yra mokyklų, kuriose mokosi vos trys vaikai, o visai mokyklai išlaikyti per metus skiriama 20.000 Eur. Didžiausios išlaidos yra Vilniaus, Šiaulių, Alytaus rajono savivaldybių mažose mokyklose. Pavyzdžiui, 36 vaikus turinti Vilniaus rajono Sužionių pagrindinė mokykla skiria 7.263 Eur, Vilniaus rajono Medininkų Šv. Kazimiero gimnazija – 5.283Eur.

„Savivaldybė, administracija, meras ir švietimo skyrius, jei jau skiria tokius pinigus, bent jau turi skirti dėmesio rezultatams, vaikus turi mokyti ne dvejetui. Antra, vaikus vežioti su taksi į kai kurias mokyklas būtų tris kartus pigiau, su geltonuoju autobusiuku – septynis kartus pigiau“, – kalbėjo p. Sarafinas.

Jis pabrėžė, kad savivaldybės nesiryžta uždaryti regioninių mokyklų, nors nuvežti moksleivius iki pažangiausios rajone įstaigos geltonuoju autobusiuku kainuotų septynis kartus pigiau.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kaip universitetų, verslo ir savivaldos trio skatina miestų atgimimą: Mančesterio modelis Premium 1

Nancy Rothwell, Mančesterio universiteto vicerektorei, skrydis užsakytu lėktuvu į prestižinę ir didžiausią...

Statyba ir NT
2019.08.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau