LTG ieško, kas įrengs karinių ir kitų krovinių mazgą Palemone

Be to, bus sukurta papildoma infrastruktūra kariniams kroviniams priimti ir aptarnauti, atlikti inžinerinių tinklų klojimo darbai, teritorijos aptvėrimo bei saugos sistemų diegimo darbai. Diegiamos triukšmą, vibracijas ir oro taršą mažinančios priemonės.

Antrasis rangovas turės įrengti tris 750 m ilgio europines 1.435 mm pločio vėžes, pailginti jau įrengtas vėžės. Anot LTG, iš viso projekto metu bus rekonstruota apie 5,5 km geležinkelio.

Tai leis vienu metu atvykti trims traukiniams, gabenantiems karinę techniką.

„Įgyvendinę šį projektą, sukursime dvigubos paskirties skirtingo standarto vėžių krovos infrastruktūrą, kuri leis priimti reikšmingus NATO karinių krovinių srautus, atvykstančius europine 1.435 mm pločio vėže bei perkrauti juos ant 1.520 mm pločio vėžės transportavimui į Latviją, Estiją ir Klaipėdos uostą“, – teigia Egidijus Lazauskas, LTG grupės generalinis direktorius.

Pasiūlymų laukiama iki gegužės 5 d. Remiantis pirkimo sąlygomis, abu rangovai darbus turėtų įgyvendinti per 18 mėnesių. Anksčiau LTG buvo skelbusi, kad karinių ir kitų krovinių mazgą Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje.

E. Lazausko teigimu, šis projektas prisidės ne tik prie krovos pajėgumų padidinimo, bet ir vokiečių brigados dislokavimo ir pagerins aptarnavimo efektyvumą.

Orijana Mašalė, krašto apsaugos viceministrė, yra VŽ sakiusi, kad šis projektas svarbus dėl sklandaus Vokietijos brigados dislokavimo.

„Palemono krovos aikštelė mums svarbi, nes galėtume paspartinti karinės technikos pervežimo procesus. Kalbamės su Susisiekimo ministerija, ką galime padaryti, kad abu šie projektai vyktų maksimaliai greitai, nes laikas čia irgi spaudžia – 2027 m. pabaigoje didesnis judėjimas prasidės tiek Palemone, tiek Rūdninkuose“, – teigė ji.

Terminalas Palemone plečiamas nuo 2023 m., o iš viso į jį iki 2027 m. ketinama investuoti 30 mln. Eur ir išauginti krovos pajėgumą triskart. 

Lietuvoje yra trys intermodaliniai terminalai: Vilniuje (Vaidotuose), Kaune (Palemone) ir netoli Lenkijos sienos esančiuose Šeštokuose. Vaidotų ir Palemono terminalai atidaryti 2015 m. ir tapo pirmaisiais Baltijos regione intermodaliniais terminalais.

Tokių terminalų reikšmė ypač padidėjo pastaraisiais metais, nes jie gali būti panaudoti kariniam mobilumui. 

„Pasikeitusi geopolitinė situacija išryškino geležinkelių svarbą užtikrinant karinio mobilumo jungtis. Šiuo metu karinės technikos krovai yra pritaikytos 8 „LTG Infra“ krovos aikštelės, o iki 2027 m. planuojama įrengti dar 4. Terminalų ir intermodalinių terminalų reikšmė tampa svarbi ne tik siekiant diversifikuoti bendrovės veiklą, bet ir prisidedant prie nacionalinio saugumo didinimo“, – nurodoma 2023 m. bendrovės „LTG Infra“ metinėje ataskaitoje. 

Rengia ir Lenkija

VŽ jau rašė, kad ketvirtąją iš penkių „Rail Balticos“ atkarpų savo pusėje šiuo metu modernizuojantys lenkai netoli Lietuvos nori įrengti dvi dideles kroviniams skirtas stotis.

Kaip skelbta, nuo 2027 m. tikimasi pradėti „Rail Balticos“ atkarpos, per Suvalkus sujungsiančios Lenkijos Elko miestą su Lietuvos pasieniu, statybas. Šiandieniniais skaičiavimais, tokios atkarpos tiesimas galėtų kainuoti daugiau nei 8 mlrd. PLN (1,93 mlrd. Eur). 

Skirtingai nei likusios keturios atkarpos, iš kurių trys jau modernizuotos, daugiau nei 90% geležinkelio Elkas–Traškiškiai (Lietuvos siena) bus tiesiamas iš naujo. Nors vėžės iki Lietuvos sienos projektui dar nėra užtikrintas visas finansavimas, planuojama visus darbus užbaigti iki 2030–2031 m.

Naujoji geležinkelio vėžė nebus vienintelis pokytis – šioje atkarpoje planuojama rekonstruoti arba įrengti keletą stočių, iš kurių dvi bus intermodalinės stotys. Intermodaliniais kroviniais vadinami tokie, kurie gali būti gabenami skirtingais transportavimo būdais, tačiau nuo vieno į kitą perkraunami nepažeidžiant intermodalinio vieneto, t. y. neiškraunant jo iš konteinerio.

„Planuojamos dvi didelės kroviniams skirtos stotys. Viena jų bus Papiernioje, o kita – Kijewo Towarowe. Tikimės, kad stotys ne tik sustiprins regiono industrinį potencialą, bet ir bus rimtas žaidėjas intermodalinio transporto srityje, perkeliant krovinius nuo bėgių į kelius. Toks šių stočių tikslas“, – susitikime su Baltijos šalių žurnalistais vasarį kalbėjo Maciejus Kaczorekas, Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP valdybos narys, strategijos ir plėtros vadovas.