Grandiozinių projektų metai: statybininkams duonos ir sviesto užteks, bet darbai brangs

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje ir užsienyje statybos darbų atlikta už 6,9 mlrd. Eur, arba 12% daugiau nei 2023-iaisiais.

Vien Lietuvoje statybos darbų atlikta už 5,92 mlrd. Eur, arba 8% daugiau nei užpernai.

Didžiausią dalį – 2,9 mlrd. Eur – sudarė inžineriniai statiniai.

Statybos įmonių vadovai VŽ jau yra sakę, kad 2024-ieji nebuvo patys lengviausi metai, bet situaciją su užsakymais gelbėjo viešasis sektorius.

Indrė Genytė-Pikčienė, komercinio Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, VŽ aiškina, kad pernai gyvenamųjų ir negyvenamųjų objektų statybos buvo kuklios.

„Negyvenamųjų pastatų statybos apimtis lyginamosiomis kainomis smuko visais ketvirčiais, gyvenamųjų – augo tik paskutinį ketvirtį“, – teigia ji.

Anot ekonomistės, viso sektoriaus rezultatus gerino viešosios investicijos į infrastruktūrą.

„Dėl to inžinerinių statinių darbų apimtis dviženkliu tempu augo tiek pernai, tiek užpernai ir kompensavo privačių investicijų į statybas bei nekilnojamąjį turtą slogutį“, – teigia ji.

Visgi ji pažymi, kad ne visi statybininkai pajėgūs tuo pasinaudoti.

„Tad natūralu, kad kuklesnių užsakymų ir tebesitęsiančio aukštesnių palūkanų ir darbo sąnaudų spaudimo aplinkybėmis sektoriaus dalyvių lūkesčiai nebuvo labai pozityvūs“, – sako ekonomistė.

Tadas Grincevičius, statybų UAB „Naresta“ generalinis direktorius, VŽ sako, kad nors praėjusiais metais medžiagos kiek atpigo, atlyginimai augo, tad bendrai statybos pabrango 2%.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, pernai bankrutavo 243 statybos bendrovės, o šiemet per tris mėnesius – 55. Tai toks pat skaičius, kaip ir pirmąjį ketvirtį prieš metus.

Kiek anksčiau I. Genytė-Pikčienė aiškino, kad tokias bankrotų tendencijas lėmė didelis smulkių statybos bendrovių skaičius Lietuvoje: „Smulkiems sektoriaus žaidėjams šiame verslo ciklo etape gerokai sudėtingiau išlaviruoti, kai krenta užsakymų skaičius, deramasi dėl kainų, o spaudžia palūkanų, darbo ir t. t. sąnaudos.“

Lūkesčiai

Valstybės duomenų agentūros kovą paskelbta statybininkų apklausa rodo, kad didžiajai daliai – 59% – įmonių darbų užtenka.

O užsakymų prognozė rodo, kad per artimiausius 3 mėnesius 41% statybos bendrovių tikisi didėjančios darbų paklausos, visgi didžioji dalis – 47% – mano, kad situacija nesikeis.

61% mano, kad darbų kainos artimiausią ketvirtį turėtų nesikeisti.

I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad šiemet itin reikšmingos viešosios investicijos skiriamos gynybai ir tęstiniams infrastruktūros projektams.

„Šie metai – grandiozinių gynybos projektų plėtros pradžios ir ciklinio nekilnojamojo turto sektoriaus atsigavimo metai. Tam reikės didelių statybos sektoriaus pajėgumų, išaugs paklausa medžiagoms. Stebint medžiagomis aprūpinančias pramonės šakas – kasybą ir karjerų eksploatavimą bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybą – jų produkcijos apimtis sparčiau įsisuko jau pernai ir ypač suaktyvėjo antrojoje metų pusėje“, – pažymi ekonomistė.

Anot jos, daugiau laisvės sektoriui suteikia ir mažėjančios palūkanų normos.

VŽ primena, kad Krašto apsaugos ministerija jau paskelbė Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo konkursą – tai didžiausias gynybos infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje.

Taip pat planuojami ir kiti krašto apsaugos infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, 0,5 mlrd. Eur vertės Kairių poligonas Klaipėdos rajone.

„Duonos su sviestu iš karinės infrastruktūros projektų užteks visiems, kurie norės dirbti greitai, kokybiškai, kvalifikuotai ir džentelmeniškai“, – VŽ podkaste yra sakiusi Orijana Mašalė, krašto apsaugos viceministrė, atsakinga už projektą.  

T. Grincevičius teigia, kad gynybos infrastruktūros konkursai potencialiai galėtų į sektorių atnešti iki 1 mlrd. Eur per metus.

„Tai reikš išaugusią paklausą, o kartu su ja – kainų didėjimą, kurį labiausiai lems kvalifikuotų specialistų trūkumas: jų darbo užmokestis turėtų reikšmingai augti. Tačiau iš diskusijų matome, kad tiek rangovai, tiek medžiagų tiekėjai ar gamintojai yra pasiruošę patenkinti visą būsimą paklausą – ir viešojo, ir privataus sektoriaus“, – sako jis.

Europos Komisijos skelbiami statybos sektoriaus dalyvių lūkesčiai rodo, kad tikimasi statybos kainų augimo.

„Paslaugų brangimą kursto išaugusios darbo jėgos ir finansavimo sąnaudos. Be to, tikėtina, kad šiemet tiek dėl ciklinių, tiek dėl planinių aplinkybių atsigaunanti statybos darbų paklausa susidurs su ribotais pajėgumais ir nepakankama darbų pasiūla“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Susitraukimas

T. Grincevičius prognozuoja, kad po 3 metų sektoriaus gali laukti susitraukimas.

„Viešojo sektoriaus užsakymai gynybos statyboms turėtų išsekti, o tai reikš dar vieną svarbų pokytį rangovams, kuriam privalu ruoštis iš anksto, norint veikti tvariai“, – teigia jis.

„Jei dalis rinkos susikoncentruos tik į gynybos statybas, po trejų metų šie projektai baigsis – reikės atleisti darbuotojus, mažinti komandas, iš naujo ieškoti klientų bei projektų. Todėl vienintelis tvarus kelias – bendradarbiauti, didžiosioms įmonėms pasitelkti mažesniąsias konkrečioms užduotims atlikti, užuot laikinai perviliojus jų darbuotojus į savo komandą“, – siūlo T. Grincevičius.

Vis dėlto, kaip teigia I. Genytė-Pikčienė, darbuotojų trūkumo problema gali tapti dar opesnė, jei būtų paskelbtos paliaubos ar taika Ukrainoje.

„Dalis iš Ukrainos atvykusių darbuotojų iškeliautų atgal. Be to, vidutiniu laikotarpiu Ukrainos atstatymas būtų rimtas iššūkis gerokai platesniu mastu – išbalansuotų ir darbo jėgos, ir gamybos pajėgumų, ir statybinių medžiagų bei žaliavų kainas visoje Europoje“, – pažymi ekonomistė.