„Mes turime griūvančią Lietuvą“: aplinkos ministras kaltina buvusią vadovybę sukūrus daugiau biurokratijos

O Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas vertina, kad pats pokyčių tikslas buvo ne sumažinti biurokratijos mastą, bet įgyvendinti reformas.

VŽ prieš kurį laiką skaičiavo, kad iš verslo veiklą reglamentuojančių įstatymų 2022 m. bene daugiausia kartų buvo keičiamos Statybos įstatymo nuostatos. Nemaža dalis pakeitimų, pavyzdžiui, nauja statybos leidimų išdavimo tvarka, įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1-osios, tad realius pakeitimų rezultatus perėmė naujoji politinė vadovybė.

O Aplinkos ministerija šią savaitę pareiškė, kad 2024-ieji – „prarastų galimybių metai“.

„Nors 2024 m. Aplinkos ministerijoje buvo įgyvendinta nemažai pokyčių ir iniciatyvų, akivaizdu, kad viešųjų ryšių fasadas slepia daugybę problemų. Tariamas biurokratijos mažinimas statybos sektoriuje baigėsi absoliučia nesėkme, po kurios procesai daugelyje miestų sustojo, liko neaiškios statybos sektoriaus dalyvių atsakomybės, o biurokratijos našta kaip tik padidėjo“, – teigė P. Poderskis.

Anot jo, renovacijos rezultatai – prasti, žemė savivaldybėms perduota chaotiškai.

„Beveik visose srityse pradedame nuo neigiamos situacijos arba nuo balto lapo“, – aiškino aplinkos ministras ir pridūrė, kad šiuo metu tenka spręsti šių „skubotų sprendimų“ paliktas problemas, o tai esą trukdo įgyvendinti Vyriausybės programą.

„Turime ne tik rūpintis statybos proceso pagerinimu, bet vos ne iš naujo jį pastatyti. Nėra taip, kad Vyriausybės programa visa šlubuoja ir jos nepavyksta įgyvendinti, bet prisideda labai daug papildomų sąlygų, kurias yra būtina padaryti, iki kol gali prieiti iki konkrečių darbų“, – VŽ paaiškino jis.

Apie statybos leidimus

VŽ primena, kad nuo lapkričio 1 d. pasikeitė statybos leidimų išdavimo tvarka. Kaip ne kartą rašė VŽ, po pakeitimų vietoj trijų projektavimo etapų liko du – projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto.

P. Poderskis VŽ sako, kad buvo užsimota įgyvendinti didelę reformą, tačiau, jo vertinimu, ankstesnė politinė vadovybė tai padarė nesiremdama analize.

„Ji buvo padaryta visiškai nesigilinant į duomenis, kurie yra „Infostatyboje“ ar kitose sistemose. Buvo bandoma optimizuoti ir tvarkyti, bet nebuvo remtasi objektyvia analize, kas ir kur stringa. Jei to nepadarai, akivaizdu, kad pataikyti ir pagerinti būtų labai sunku“, – aiškina jis.

Anot P. Poderskio, po pakeitimų su problemomis susidūrė visas statybos ir NT plėtros sektorius.

„Pavyzdžiui, norint pastatyti nedidelį ūkinį pastatą, kad ir kaimuose, procedūros tapo beveik tokios pačios, kaip Vilniuje statant daugiabutį. Esmė ta, kad šita sistema buvo sukurta neatsižvelgiant į tai, ko nori rinka, kaip ji naudojasi tais įstatymais ir reglamentais. Tai labiausiai ir siutina žmones“, – mano ministras.

Mes turime griūvančią Lietuvą, dėl to, kad esame nustatę reikalavimus ir sukūrę tokią biurokratiją, kurioje visi esame įstrigę, – kalba P. Poderskis.

Pasak ministro, nėra aišku, kaip parengti dokumentus, o darbo krūvis išaugo tiek verslui, tiek savivaldybėms.

S. Gentvilas teigia visiškai nesutinkantis su tuo, kad ministerija įgyvendino pakeitimus, nesiremdama analize. VŽ primena, kad dalis duomenų apie statybos leidimus buvo paskelbti 2024 m. spalį.

„Čia siauras požiūris, kad viską lemia duomenys. Mes vykdėme reformą, žinodami, kad visos asociacijos nori statybos leidimų išdavimo trumpėjimo. Panaikinome vieną iš projektavimo etapų. Vietoj trijų etapų liko du. Skaičiuojama, kad administracinės naštos sumažinimas sieks rinkos dalyviams bent 3 mln. Eur, o savivaldybių sprendimų sumažės 30.000 per metus“, – teigia Seimo narys.

S. Gentvilas akcentuoja, kad paruošti reformą užtrunka.

„Nė viena reforma nėra tobula, visada reikia grįžti ir taisyti įgyvendinimo trūkumus. Bet kokią kritiką reikia mokėti priimti ir žiūrėti, kas taisytina. Bet Aplinkos ministerijos komunikate aš nemačiau nė vieno pasiūlymo, tik šalta politinė kritika“, – sako jis.

Buvusio ministro teigimu, rengiant reformas buvo dirbama su visais socialiniais partneriais, specialistais. Jis sutinka, kad tvarkoje gali būti taisytinų dalykų.

„Reforma yra didelio masto. Natūralu, kad kas nors bus nepasiruošęs, bet mes padarėme mokymus, į kuriuos jungėsi po 2.500 dalyvių. Didieji projektuotojų biurai kaip dirbo, taip dirba, „Infostatyba“ paruošta, savivaldybės informuotos“, – įsitikinęs S. Gentvilas.

Kas daroma

Nors kol kas konkrečių statybos leidimų išdavimo tvarkos pokyčių nėra, P. Poderskis pasakoja, kad ministerija dirba su socialiniais partneriais ir aiškinasi niuansus.

„Pradėjome nuo duomenų atvėrimo, gilinamės, kaip savivaldybės pritaikė (įstatymą – VŽ). Matome, kad didžiosios savivaldybės vėluoja, kad situacija nėra aiški. Nežinoma, kieno atsakomybė, daug projektinės dokumentacijos parengia architektas, savivaldybė yra spaudžiama viską patikrinti, bet specialistai sutikrinti visko negali, tik tampa nepelnytai atsakingi už projektų kokybę“, – sako jis.

P. Poderskis nurodo, kad, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje atsirado neformalūs projektų patikrinimai.

„Mes padarėme sistemą, kuri netinka Vilniui. Jei ji netinka Vilniui, ji netinka pusei Lietuvos NT vystymo. Mes negalime pasakyti, kad Vilnius kaltas, ne, jis yra klientas reguliavimo, kurį sukūrėme“, – sako jis.

Anot jo, dalis pakeitimų jau pradėti rengti, konsultacijas su visuomene tikimasi pradėti vasarą.

„Manau, kad daug problemų galėsime išspręsti ir pačioje ministerijoje, įsakymais, peržiūrėdami Statybos techninius reglamentus (STR), tobulindami informacinių technologijų sistemas, kad būtų daugiau automatinio patikrinimo“, – teigia P. Poderskis.

Žemės reforma

Nuo 2024 m. įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms, praėjusių metų vasario 1 d. baigtas valstybinės žemės valdymo perdavimas savivaldybėms.

Užbaigus pertvarką, savivaldybės patikėjimo teise valdo 55.000 ha ploto suformuotos (45.000 sklypų) ir 67.000 ha nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti klausimus. 

2022 m. birželį Vyriausybės patvirtintos taisyklės numato, kad jos gali sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas.

„Šis sprendimas turėjo suteikti daugiau laisvės vietos valdžiai, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad ši žemė valdoma chaotiškai ar neskaidriai“, – konstatuoja Aplinkos ministerija.

Vis dėlto P. Poderskis VŽ neįvardija konkrečių chaoso pavyzdžių, bet paaiškina, kad skaidrumo trūkumą mato savivaldybių tarybų priimamuose sprendimuose dėl žemės nuomos klausimų.

„Jei nori sudaryti nuomos sutartį, bent pusę metų turi laukti. Tai galima padaryti tik tarybos sprendimu. Čia nesužiūrėjimas smulkaus, bet esminio dalyko. Juolab kad apie tai buvo sakoma ir nuolat kartojama, kad tai prives prie tokių nesėkmių. Manyčiau, kad tai labai neleistina“, – sako ministras.

VŽ jau rašė, kad šioje srityje yra įregistruoti ir pokyčiai, po kurių savivaldoms būtų perduota ir kaimiškų vietovių žemė, o valstybinės žemės nuomos klausimus spręstų ne savivaldybės taryba, kaip yra dabar, o meras.

Visgi S. Gentvilas patikina, kad nuo pat pradžių norėjo perduoti sprendimo teisę merams, bet to padaryti neleido Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

„Kai mes kūrėme pirmąjį projektą, norėjome perduoti daugiau teisių merams ir administracijų vadovams, bet STT nubrėžė raudoną liniją. Mums reikėjo ieškoti kompromisų, todėl pasiūlėme, kad tarybos pamatytų tuos dokumentus“, – sprendimą paaiškina jis.

Seimo narys ir dabar mano, kad sprendimus turėtų priimti merai ir administracijų vadovai.

„Įvertinus metų praktiką, manau, ir STT įsitikino, jog nieko blogo, kad parašo teisė atiteks merams ir administracijos direktoriams“, – sako jis.

Renovacija

„Aplinkos ministerijos vadovybė deklaravo renovacijos proveržį, tačiau realūs rezultatai nuviliantys. Nors skelbta apie dideles investicijas ir efektyvų renovacijos skydais modelį, vietoj planuotų 1.000 renovuotų daugiabučių realiai atnaujinti tik keli šimtai“, – deklaruoja ministerija.

S. Gentvilo teigimu, pasiekti proveržį renovacijos srityje sutrukdė pinigų trūkumas.

„Praeitą kadenciją mes turėjome COVID-19, energetikos krizes, visi pinigai ėjo ten. Renovacija šiuo metu nėra finansuojama iš valstybės pinigų, visos lėšos tik iš europinių pinigų, struktūrinių fondų“, – sako jis.

S. Gentvilas nurodo, kad su ministerija bandė sumažinti paramos dalį, pavyzdžiui, kad vietoj 30% paramos projektui būtų skiriama 20%, bet sulaukė socialinių partnerių kritikos, jog tai gali stabdyti visą procesą.

Ministras Poderskis brenda į labai seklią upę, nes iš biudžeto pinigų renovacijai negaus. Aš garantuoju, nes visos lėšos bus skirtos krašto apsaugai ir socialinėms reikmėms. Todėl kritikuodamas mane, kad nepadariau proveržio renovacijoje, jis nesupranta skaičių. Gerbiamas Poderskis tuoj supras, kad nėra pinigų renovacijai įgyvendinti. Pinigų yra tiek, kiek yra, ir ponas Poderskis neras jų daugiau, – teigia buvęs ministras.

Bet P. Poderskis aiškina, kad ieško būdų, kaip pagreitinti renovacijos procesus.

„Nuo pirmo sprendimo iki darbų pradžios biurokratija užtrunka apie 3–4 metus, kai kuriais atvejais net 8 metus. Bandome peržiūrėti mechanizmą, kaip tai veikia, nes gyventojai dažnai nepradeda renovacijos vien dėl to, kad procesas labai ilgai užtrunka“, – pažymi ministras.

Anot jo, be tradicinės renovacijos, ir toliau bus dirbama su skydine renovacija. Taip pat tyrinėjamas „griauk-statyk“ modelis.

Ne tas tikslas

Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas, VŽ sako, kad įgyvendinta žemės reforma, nors ir su nesklandumais, buvo pozityvus žingsnis sektoriui.

Kaip skelbta, perduodant žemę susidarė mėnuo, kai niekas negalėjo priimti sprendimų: savivaldybės žemę perėmė nuo vasario, o NŽT jos nebevaldė nuo sausio.

„Tai truputį liūdna, bet tokios didelės reformos turi savo kainą“, – teigia M. Statulevičius.

Taip pat kaip pozityvius pokyčius jis įvardija ir pakeistą pastatų paskirčių reglamentavimą, bet dėl statybos leidimų išdavimo tvarkos jis konkretaus atsakymo kol kas neturi.

„Praėjo 5 mėnesiai, nėra tiek daug projektų, kurie būtų pradėti įgyvendinti, todėl aiškiai negalima įvertinti (reformos įtakos – VŽ)“, – sako M. Statulevičius.

Jo teigimu, asociacijos įspėjo ministeriją, kad įsigaliojus įstatymui sektorius susidurs su neaiškumu.

„Tam tikras pasirengimo vakuumas tikrai buvo, apie ką mes ir perspėjome, – sako M. Statulevičius. – Mūsų manymu, ten buvo padaryta klaidų. Negaliu sakyti, kad reiktų rašyti dvejetą, tai tikrai būtų nesąžininga. Buvo didelės reformos, kurių dalis pasistūmėjo (žemės reforma – VŽ), dalis, deja, įklimpo (Statybos kodeksas – VŽ).“

Jis mano, kad biurokratijos sumažinimas ir nebuvo ankstesnės politinės komandos tikslas.

Faktas, kad ankstesnė ministerijos vadovybė buvo užsibrėžusi tikslą padaryti pakeitimus, bet nedaug atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių, socialinių partnerių pastabas. Tuo keliu jie nuėjo. Sakė: priimkime, pažiūrėsime, kaip bus įgyvendinama, ir jei reikės, taisysime. Todėl šie metai bus tikslinimo ir taisymo metai, dalis tiesos yra, kad biurokratijos padaugėjo, – teigia M. Statulevičius.

Anot jo, kai kurie procesai po reformų išties tapo ilgesni, bet ministerija deda pastangas ir dirba su socialiniais partneriais siekdama juos patobulinti.

„Tik Aplinkos ministerijai nereiktų griauti sistemos. Norisi, kad ministerija savivaldybėse nesukurtų daugiau biurokratinių procedūrų“, – viliasi LNTPA vadovas.