Investicinio plano smarkiai nedidinanti „Galio Group“ planuoja grįžti prie komercinio NT plėtros Vilniuje

Išsamiau apie didžiųjų šalies NT plėtotojų investicijas galite skaityti šiame VŽ straipsnyje, kas daugiausiai investuos būsto segmente 2025 m. čia.

2024 m. „Galio Group“ investavo 31 mln. Eur arba 20,5% mažiau nei planavo (39 mln. Eur).

Robertas Žulpa, įmonės plėtros ir analizės vadovas sako, kad tai lėmė dvi priežastys. Pirma – nepavyko gauti statybos leidimo ir pradėti projekto „Remarco“ sostinėje.

VŽ rašė, jog dalyje buvusioje „Audėjo“ gamyklos teritorijos „Galio Group“ yra suplanavusi administracinių, prekybos pastatų bei daugiabučių. Iš viso 38.800 kv. m ploto kompleksą sudarys trys administracinės ir komercinės paskirties korpusai bei šeši gyvenamieji korpusai.

„Taip pat viename iš projektų statybos vyko lėčiau nei tikėtasi, todėl investicijų poreikis buvo mažesnis. Šie du projektai sudarė didžiąją dalį skirtumo tarp planuotų ir faktinių investicijų. Visi kiti projektai 2024 m. buvo įgyvendinti pagal numatytą planą“, – sako R. Žulpa.

Apie naujus projektus

2025 m. plėtotoja daugiau nei pusę numatytų investicijų skirs kvartale „Revingis“ pradėtam trečiajam etapui „City Space“, kur nuo gruodžio pradėjo kilti trys korpusai su 165 butais, taip pat minėtam „Remarco“ pirmajam etapui ir metų viduryje numatytam pradėti gyvenamajam kvartalui „Mosso“ Burbiškėse.

R. Žulpa sako, jog nors nuotaikos komercinio NT segmente išlieka santūrios dėl iššūkių, susijusių su paklausos ir likvidumo trūkumu, Markučiuose įmonė nori pradėti prekybos ir administracinių objektų statybas. 2021 m. buvo užsimenama, kad dalyje prekybos patalpų kurtųsi mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“.

„Šio projekto dydis, vieta greta senamiesčio, rytinėje miesto dalyje, kur komercinio NT plėtra nėra tokia intensyvi, tačiau aplink vystomi nauji ir modernūs gyvenamieji kvartalai, bus vieni iš projekto privalumų. Tikime, jog tai leis išvengti tokios įtemptos situacijos, su kuria šiuo metu susiduria CBD esantys biurų projektai, ir užtikrins sėkmingą nuomos procesą“, – sako pašnekovas.

„Remarco“ projekte biurams numatyta 9.500 kv. m, prekybos – 6.300 kv. m ploto. Pastaraisiais metais Markučiuose statoma nemažai būsto projektų. Pavyzdžiui, bendrovė „Merko statyba“ tęsia kvartalo „Vilnelės skverai“ statybas, bendrovė „Realco“ neseniai yra baigusi kvartalą „Prie Vilnelės“, o kitoje gatvės pusėje įmonė „Darnu Group“ ką tik baigė plėtoti virš 900 butų kvartalą „Paupys“.

„Galio Group“ pastarasis didesnis komercinio NT plėtros projektas Vilniuje buvo verslo centras „Freedom 36“, užbaigtas 2022 m. pradžioje, kuris tapo krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka“ centrine būstine ir parduotas investiciniam fondui.

Plėtotoja šiemet ketina pasiūlyti 250 butų, kai 2024 m. naujos pasiūlos įmonė pardavimams nepateikė.

„Gyvenamojo segmento pardavimai atsigavo 2024 m. pabaigoje, ir tikime, jog ši dinamika išsilaikys visus 2025 m. Atsižvelgdami į šias tendencijas, 2025 m. didiname investicijas į gyvenamąjį segmentą“, – aiškina R. Žulpa.

VŽ primena, kad Burbiškėse numatytame pradėti kvartale Galio Group“ yra suplanavusi iš viso 520 butų kvartalą. Kol kas įmonė nepatikslina, kiek pirmajame etape pasiūlys turtinių vienetų.

Rizika ir rangovų prieinamumas

R. Žulpa sako, jog pastarieji keleri metai buvo kupini iššūkių, kurie stipriai paveikė tiek investicijų apimtis, tiek projektų rezultatus, tiek bendrai rinkos nuotaikas.

„Nepaisant to, per šį laikotarpį plėtotojai įgijo neįkainojamos patirties – išmoko dar greičiau reaguoti, būti lankstesni ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių aplinkybių. 2025 m. būtų didelė sėkmė, jei pavyktų išvengti neapibrėžtumų, tačiau net ir tokiu atveju privaloma būti pasiruošus įvairiems scenarijams“, – teigia pašnekovas.

Didžiausiu iššūkiu 2025 m. jis įvardija biurokratiją bei teisinės bazės pokyčius.

„Nebūsiu originalus – tai labiausiai apsunkina naujų projektų derinimo procesus. Nors apie tai daug kalbama ir žadami pokyčiai, situacija ne tik nesikeičia, bet dažnai tampa dar sudėtingesnė. Plėtotojams belieka prisitaikyti prie galiojančių taisyklių, tačiau kiekvienas uždelstas mėnuo tiesiogiai turi įtakos projekto savikainai, o kartu ir galutinei kainai vartotojams“, – teigia R. Žulpa.

Jis sako, jog 2024 m. lapkritį įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai jau turi tiesioginį poveikį projektų derinimui, kuris, prognozuoja, išryškės 2025 m. viduryje.

„Tada pagal naująją tvarką rengiami projektai pasieks užbaigimo stadiją. Ar poveikis bus teigiamas, ar neigiamas – pamatysime“, – neskuba vertinti jis.

Pasak R. Žulpos, kitas potencialus iššūkis – ribotas rangovų pasirinkimas ir dėl to augančios projektų savikainos.

„Labai didelės apimties viešieji ir kariniai projektai, kurių įgyvendinimui gali būti reikalingi kelių rangovų konsorciumai, sumažins privačiam sektoriui prieinamų rangovų skaičių ir tai didins statybų kaštus. Nepaisant to, investicijos į šalies saugumą yra būtinos ir sveikintinos, todėl privatus verslas vienaip ar kitaip prisitaikys prie šios situacijos“, – tvirtina jis.