Į obligacijų traukinį šoka ir „Workland“

Kaip praneša „Workland“, pirmuoju etapu grupė dvejiems metams žada pasiskolinti 1,5 mln. Eur su 10,5% metinėmis palūkanomis. Visos emisijos dydis – 2,5 mln. Eur, likę etapai planuojami 2025 m.

Obligacijas leis grupės UAB „Workland Lithuania Didžioji“. Investuotojams siūloma įsigyti 1.000 Eur nominalios vertės obligacijas, kurios bus užtikrintos „Workland Lithuania Didžioji“ turtu ir akcijomis.

Obligacijų emisijos platinimas per platformą „BeMyBond“ vyks gruodžio 5–13 d.

2023 m. pabaigoje „Workland Lithuania Didžioji“ turto vertė siekė 1,6 mln. Eur, didžioji jo dalis (820.000 Eur) buvo materialusis. Bendrovės įsipareigojimai pernai buvo 1,49 mln. Eur, iš jų daugiausia ilgalaikių, kurių vertė – per 960.000 Eur.

Indrekas Haalas, „Workland“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, teigia, kad per 2024 m. grupės siūlomas darbo vietų skaičius išaugo per 30%.

„Siekdami toliau užtikrinti augimą rinkoje, kurioje nuolat didėja lanksčių biurų paklausa, ir refinansuoti įsipareigojimus, nusprendėme pasinaudoti inovatyviu finansavimo metodu“, – teigia jis.

I. Haalo nuomone, tiek „Workland“ patirtis, tiek pasaulinės tendencijos ir prognozės rodo, kad lanksčią nuomą siūlančios bendradarbystės erdvės užims vis didesnę biurų nuomos rinkos dalį. 

Jo teigimu, tai lemia sprendimai, leidžiantys valdyti rizikas: trumpalaikės sutartys, aukšta paslaugų kokybė, kasdienė priežiūra ir „viskas įskaičiuota“ principas.

„Workland” grupė valdo daugiau nei 31.000 kv. m ploto, kur dirba daugiau nei 3.500 asmenų. Prognozuojama, kad 2024 m. grupės konsoliduota apyvarta sieks 13,03 mln. Eur, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 0,95 mln. Eur.

„Workland“ turi 16 centrų Baltijos šalyse ir Suomijoje: penkis Vilniuje, vieną Kaune, du Rygoje, penkis Taline, du Helsinkyje ir vieną Espe, Suomijoje.

Dirbo nuostolingai

VŽ išanalizavo operatorių, kurių apyvarta 2023 m. siekė bent 200.000 Eur, finansines ataskaitas. Visos jos pernai fiksavo pajamų augimą, tačiau pelningai dirbti pavyko mažumai.

I. Haalas, „Workland“ valdybos pirmininkas, tada VŽ sakė, kad grynąjį nuostolį lėmė investicijos į plėtrą.

„Veikla Lietuvoje yra sklandi, verslas generuoja teigiamus pinigų srautus ir plėtros strategija leidžia mums tvirtai orientuotis į ilgalaikį augimą“, – teigė jis.

VŽ kiek anksčiau rašė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau platinamos obligacijos NT projektų plėtrai, kurios sulaukia investuotojų dėmesio, neretai ir didesnio, nei tikisi emitentai. Visgi ekspertė tada pastebėjo, kad investuotojų lūkesčiai įsigyjant vertybinių popierių dėl pinigų kainos NT atveju yra didesni nei kitų sektorių.

Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė, VŽ yra teigusi, kad, neturint investuotojų bazės ir pelnyto pasitikėjimo, pirmoji emisija, ypač NT sektoriuje, yra pati brangiausia.

„Dažniausiai investuotojai prašo papildomos premijos, o tai reiškia, kad palūkanos yra kur kas aukštesnės vien todėl, kad turi mokėti už savo nežinomumą. Ir kuo ilgiau esi rinkoje, kuo daugiau obligacijų leidi ir jas išperki, moki kuponus, tuo investuotojai labiau pasiryžęs skolinti, likti ir dažnai net didinti sumas“, – kalbėjo ji.

Išsamų interviu su E. Džiugyte apie obligacijas NT plėtrai galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.