Medinėse Šnipiškėse dega investuotojų pinigai

Kad Šnipiškėse išplėsta vertinga saugoma teritorija, nekilnojamojo turto (NT) sektorius ūžia jau kone mėnesį. Pagrindinis priekaištas savivaldybei – kad nesitardama su savininkais įvedė smarkiai jų galimybes ribojančių pakeitimų. Ir atrodo, kad tai tiesa, nes viešoje komunikacijoje savivaldybė akcentuoja tik bendravimą su gyventojais, o verslo interesus šioje miesto dalyje apskritai ignoruoja.

Visgi bendrauti šiuo klausimu teks, mat dalis verslo bendruomenės jau su ieškiniais kreipėsi į teismą.

Laura Kairienė, miesto vyriausioji architektė, lapkritį vykusioje konferencijoje paklausta, kodėl reikėjo tokių pokyčių, aiškino, jog „šis istorinis priemiestis neatsirado prieš dvi savaites“. 

„Savivaldybė yra atsakinga už šią teritoriją kaip vietinės reikšmės objektą. Man atėjus paaiškėjo, kad kažkodėl ši apsauga buvo nuimta. Nepasakosiu aplinkybių, nes jos turėtų būti įdomios institucijoms“, – kalbėjo ji, bet nepatikslino, ar šiuo atveju kreipėsi į kokias nors institucijas.

Pati savivaldybė viename iš raštų aiškina, kad, 2021 m. miesto tarybai patvirtinus naują Vilniaus bendrąjį planą, galios neteko ankstesnysis kartu su jo sudedamąja dalimi buvusiais specialiaisiais planais. Taigi nuo tada nebegaliojo ir Šnipiškių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.

Tačiau pačiame naujajame bendrajame plane, anot plėtotojų, jau buvo apribotos jų plėtros galimybės ir įtraukta saugoma Skanseno teritorija.

Kas nutiko?

Pavyzdžiui, Saulius Putrimas, Estijos kapitalo bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius, VŽ pasakoja, kad investuotoja sklypą daugiabučių statyboms Daugėliškio g. įsigijo dar 2020 m. Tuomet bendrasis planas čia leido statyti 5–6 aukštų namus, iš esmės tokius, kurie iškilę visai greta – bendrovės „Anreka“ plėtoti daugiabučiai „K17“ bei įmonės „Infra“ namai „Kernavės aveniu“.

Visgi naujuoju bendruoju planu, pasakoja pašnekovas, „Merko statybai“ teritorijoje pastatų aukštingumas sumažintas iki 3 aukštų.

„Bet šį pokytį priėmėme, susitaikėme, dirbome toliau. Turime apie 50 arų, pradėjome ruošti detalųjį planą, jau ketinome skelbti architektūros konkursą, ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus, spalio pabaigoje gaunu Vilniaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą, kuris teigia, kad mano teritorija, kurioje dabar automobilių aikštelė, o aplink šiukšlynai, yra NT paveldas“, – sako jis.

Savivaldybė, užuot investavusi ir tvarkiusi mažą teritoriją, išplečia ją dvigubai, visus savininkus įkalina neišsprendžiamų juridinių problemų pinklėse, kurios net mažiausius pokyčius daro neįmanomus dėl priešgaisrinių, paveldosauginių ir kitų reikalavimų, – mano S. Putrimas.

Panašiai pasakoja ir Vytas Zabilius, NT bendrovės „Regroup“ pagrindinis akcininkas, nuosavybę Kalvarijų g. turintis 15 metų.

„Senasis bendrasis planas leido labai didelį aukštingumą ir intensyvumą, mano teritorijoje, pavyzdžiui, jis buvo neribojamas – galėjo būti vos ne dangoraižiai. Paskui su naujuoju bendruoju planu, atliepiant saugomą Skanseną, aukštingumas apribotas iki 4–5 aukštų nuo Kalvarijų g. ir žemėjantis iki 3 link Giedraičių g. Kad nebebūtų „Korių“ istorijos, kai iškart prie medinukų atsiranda didžiuliai pastatai“, – pasakoja jis.

Visgi V. Zabilius prieš kelias savaites sužinojo, kad planus teks keisti, nes savo sklypuose galės statyti nebent 2 aukštų su mansarda medinį pastatą.

„Manęs niekas neinformavo, nors turime 4 sklypus. Sužinojau iš aplinkinių žmonių, nes dirbu NT srityje, net ne per kaimynus. Taip tiesiog nedaroma, nes tai kardinalūs pakeitimai ir jie turėtų būti apsvarstomi viešai“, – kalba jis.

Kad nieko nežinojo, sako ir S. Putrimas: „Esu visiškai pasimetęs. Mes jau pateikėme teismui ieškinį, nes tai ne mus vienus liečia, todėl ieškinys kolektyvinis. Mes prašom naikinti, peržiūrėti ir atsižvelgti, nes nesilaikoma elementarių įstatymų. Mūsų niekas neinformavo (apie tokius svarstymus – VŽ), o kai mes viešiname, turime visiems išsiuntinėti registruotus laiškus.“

Kokia problema?

Igoris Trofimovas, NT plėtros bendrovės „Lithome“ vadovas, pasakoja, kad sklypą Daugėliškio g. daugiabučių statybai įsigijo prieš metus, – tuomet pagal bendrąjį planą čia galėjo kilti 5–6 aukštų namas.

„Pagal dabartinius reikalavimus turime likti prie savo vienbučio namo tūrio – negalime jo didinti. O svarbiausia, kad tas namas neturi jokios kultūrinės vertės, nes jis neseniai rekonstruotas leidus savivaldybei. Iš medinio namo ten nieko nelikę – pakeistas stogas, langai, fasadas apkaltas apdaila. Ar tai medinės Šnipiškės?“ – sako verslininkas, ketinęs investuoti 4 mln. Eur. 

Naujieną apie „medines Šnipiškes“ jis vadina netikėta, bet viliasi, kad dar pavyks rasti kompromisą.

„Tikiuosi, savivaldybė supras situaciją ir ieškosime kompromisų, kad medinių Šnipiškių teritorija būtų pakeista, nes turi būti dialogas. Tuo labiau kad 10 m prieš mūsų sklypą stovi 9 aukštų namas. Mūsų namas patenka į urbanistinę struktūrą. Man neaišku, kodėl šioje vietoje atsiranda ta urbanistinė struktūra. Yra šalia daugiabučiai, kodėl negali būti kitokia urbanistinė struktūra?“ – apie situaciją sako I. Trofimovas.

S. Putrimas teigia bandantis aiškintis, kas išplėstoje teritorijoje yra vertingo ir ką jis čia galės statyti.

„Konkrečių atsakymų negaunu, yra vienas bendrinis, kad „laikykimės sodybinio užstatymo, 1–2 aukštai, medinė statyba“. Nors perėjus Veprių gatve ten tų medinių nelabai yra, daugiau plytinių, sovietinių statinių. Nieko bendro su kažkuo, ką norima saugoti“, – pasakoja jis.

Kita nustatyta vertybė – posesijos arba, kitaip tariant, senosios sklypų ribos. Anot S. Putrimo, tai taip pat būtų kliuvinys jo planuojamam 23 mln. Eur vertės projektui.

„Neaišku, kuriais metais čia tos ribos nustatytos ir kodėl tai vertybė. Dabar detaliuoju planu bandome jungti sklypus, kad ką nors pastatytume, jei man nebeleis jungti, turėsiu, vadinasi, ilgus ruožus, skaičiuojant privalomus atstumus, negalėsiu nieko statyti, nei požeminės parkavimo aikštelės bendros padarysiu, nieko“, – aiškina verslininkas.

L. Kairienė sako pritarianti, kad dabar medinėse Šnipiškėse esantys namai nėra vertingi. Anot jos, vertinga urbanistinė struktūra. 

„Galite statyti namus, visus, kokius tik norite, kurie nėra saugomi. Mes su gyventojais dirbome visus metus, vyko daugybė renginių, nebuvo nieko slapto. Ir nustatėme, kas yra vertinga, – lėtas gyvenimas, kuris daugiaaukščiams yra toks kontrastingas, ir būtent dėl to turime skirtingo tipo rajonus mieste – dėl to ir žavingas Vilnius“, – konferencijoje kalbėjo ji.

Kas dega iš tiesų?

Kaip dar vieną priežastį, kodėl reikėjo papildomų ribojimų Šnipiškėse, L. Kairienė įvardija siekį „išstumti gyventojus“.

„Ir degė namukai vienas po kito, kažkurie plėtotojai bandė susipirkti tuos namukus ir gaudavome gyventojų šauksmą, kad juos nori išstumti iš Šnipiškių. Tas procesas tęsiasi jau 30 metų, Šnipiškės neužsistatė. Iš esmės 30 metų palikta urbanistinė struktūra, kuri yra, ir supratome, kad ji nepasikeis“, – sakė ji.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nerenka duomenų apie konkrečiuose sostinės rajonuose vykstančius gaisrus, visgi bendra jo statistika rodo, kad per pastaruosius ketverius metus tyčiniai individualių namų padegimai mieste sudaro 3,3% visų atvejų. Iš viso jų buvo 10, o pagrindinės gaisrų priežastys dažniausiai yra blogai veikiančios ar gendančios krosnys ir židiniai, taip pat elektros įrenginių ar instaliacijos gedimai.

Visi VŽ kalbinti verslininkai situaciją Šnipiškėse vadina sudėtinga. Esą, nors yra pavienių pozityvių pavyzdžių, kartu yra ir nemažai neprižiūrimų namų, kuriuose gyvena daug savininkų.

„Dabar Šnipiškėse pavojinga gyventi ir kaltina, kad vystytojas uždegė namą. Ne – šitie namai yra tiesiog kaip seni pečiai, elektros instaliacija prasta ir nemažai gyventojų yra socialiai problemiški. Nepykit, kad taip sakau, bet taip yra. Pats noriu čia gyventi: nesu tas statytojas, kuris padarė ir jam vis tiek, – man svarbi aplinka. Ir mediniai pastatai man gražūs – nesu barbaras. Bet negalime saugoti tokiais mastais“, – sako V. Zabilius.

Jeigu saugome tokio dydžio teritoriją, turi būti labai didelis įsipareigojimas iš savivaldybės ar valstybės. Dabar kaip saugomi įtraukti virš 150 namų. Didesnė dalis jų yra avarinės būklės – dabar juos gali tik restauruoti, rekonstruoti, nors neaišku, kaip jie kažkada atrodė, – kalba V. Zabilius.

Jis pasakoja, kad savo sklypuose jau pastatė daugiabutį ir turi leidimą administraciniam pastatui, visgi nusprendė dėl sudėtingos situacijos biurų segmente vietoj pastarojo statyti dar vieną gyvenamąjį namą.

„Mano projektai kiek strigo, nes turėjome daug infrastruktūros klausimų – nebuvo nei elektros, nei vandentiekio, nei kanalizacijos, teko savo sklypų sąskaita atvesti. Nėra vidinių gatvių tinklo, savo sklypų sąskaita išplatinome, nes visi pravažiavimai buvo 3 m pločio, kai ugniagesiams pravažiuoti reikia 4 m. Iki tol nepravažiuodavo nei gaisrinė, nei greitoji, nei šiukšlių mašina“, – sako verslininkas dėl to papildomai nupirkęs ir vieną sklypą.

S. Putrimas mano, kad Šnipiškėse per nepriklausomybę situacija ne visur gerėja.

„Pats pirkau ir mačiau, iš ko perku, kad situacija sunki ir kad nieko čia bendro nėra su senamiesčio vertybėmis, – teigia jis. – Kai kuriuose namuose iš vargingumo gyvena daug žmonių, ir kartais sunku supirkti, nes jų visų norai labai skirtingi. Kaina išeina kosminė. Matau, kad savivaldybė viešiesiems ryšiams naudoja „kaip gražu Šnipiškėse, kaip sutvarkėme“. Rodo sutvarkytus parkelius, bet jei tie parkai būtų toje saugomoje zonoje, dėl sklypų ribų negalėtų būti įrengti.“

I. Trofimovas sako manantis, kad nukentėjo ne tik verslas, bet ir gyventojai. Nors kreipėsi į teismą, prognozuoti bylinėjimosi rezultato jis nedrįsta.

„Kreipėmės į teismą, nes savivaldybė turi atsakyti. Kadangi susijungė nemažai vystytojų ir prie ieškinių prisijungs ir gyventojai, kurie apie tai dar nieko nežino, mes kovosime“, – sako I. Trofimovas.

Visi liko apgauti. Po medinių Šnipiškių atsiradimo turtas dabar nevertas nieko. Kad ten gyventų ir statytų individualius vienbučius ar dvibučius namus, taip nebus. Verslas visuomet prisiima tam tikrą riziką, bet žmonės, kurie norėjo persikelti į naują būstą, dabar to negalės padaryti niekada, nes savo turto parduoti negalės – niekas nepirks, – kalba I. Trofimovas.

Ką siūlo saugoti?

Verslininkai sutartinai kalba, kad saugoti Šnipiškėse visgi yra ką, ir kaip gerą pavyzdį įvardija Skanseno teritoriją.

„Pats po darbo nuvažiavau į Šnipiškes ir pasivaikščiojau. Kai kas nors kalba apie kažkokį atsigavimą, atgimimą, miesto centrą, kavinukes, amatus ir t. t., čia tik viešieji ryšiai. Nieko ten nėra, tik Giedraičių gatve, kuri sutvarkyta ir apšviesta, žmonės eina iš Konstitucijos pr. po darbo. Kalbant apie Giedraičių gatvę, sutinku, turi būti kai kas saugoma kaip kontrastas“, – sako S. Putrimas.

Visgi, anot jo, kartu reikia numatyti ir finansavimą.

„Jeigu saugai, reikia investuoti: galime už savivaldybės pinigus daryti Rumšiškes, bet ten net gatvės nesutvarkytos“, – dvejoja jis, kartu besdamas į netoli jo teritorijos stovintį savivaldybei priklausantį apleistą medinuką užkaltais langais. 

V. Zabilius primena savivaldybės jau įgyvendintą projektą – už 1,2 mln. Eur atnaujintą medinuką Polocko g. 52, kur įrengtas Medinės miesto architektūros muziejus.

„Tai 150 panašiai suremontuoti reikės bent 180 mln. Eur. Iš kur paimsime? Gal paveldo sargai mano, kad ateis turtingi žmonės, nupirks tuos namus ir restauruos. Bet pirkti vieną namelį, kai aplink yra sudėtinga situacija, – taip nebus. Paveldo įstatymas įpareigoja savininkus tvarkyti ir prižiūrėti paveldą. Už kokius pinigus? Gal savivaldybė tuomet gali turėti programą, kur dengtų 50%, nes tokių kitų programų turi“, – sako jis.

Dar viena problema, anot pašnekovų, – Šnipiškėse, kad ir norint statyti medinius namus, dažnai to net negalima daryti pagal teisės aktus.

„Dabar saugomos ir posesijos, pavyzdžiui, 3 arai. Bet čia ne istorinės ribos, visos jos pasikeitusios sovietmečiu. Tokie namai yra degūs, pagal reikalavimus turi būti 15 m atstumas tarp medinių statinių, net ne pastatų. Taigi nuo sandėliuko iki namo turi būti 15 m. Nemanau, kad čia ir su ugniagesiais buvo tartasi. Net Rumšiškėse tokie atstumai tarp namų, nes tai degūs objektai, ypač istoriniai, ir labai sunku juos išsaugoti“, – sako V. Zabilius.

Jis priduria, kad, įvertinus aplinkinį užstatymą ir reikalavimus medinei statybai, kyla daugiau klausimų nei atsakymų.

„Pavyzdžiui, įstatymo raidė man sako, kad turi būti ugniasienė. Medinė ji būti negali. Ir kiek visa tai kainuos? Nes reikia ir purkštuvų, fasado gesinimo sistemų. Bet čia galioja tik rekonstrukcijai, nauja statyba išvis neįmanoma. Norint degų daiktą padaryti nedegų, kainuos labai daug. Ir kiek tas namas kainuos?“ – vardija jis.