Dėl medinių Šnipiškių – pirmosios pretenzijos ir ieškiniai

VŽ rašė, jog žinia, kad vadinamasis Vilniaus Skansenas tampa medinėmis Šnipiškėmis, tapo nemalonia staigmena čia sklypus įsigijusiems investuotojams. Naujas paveldo aktas smarkiai išplėtė saugomos teritorijos ribas, užfiksavo daugiau saugotinų objektų, apribojo statybos mastą ir medžiagas.

Pagrindinis priekaištas savivaldybei – kad nesitardama su savininkais įvedė smarkiai jų galimybes ribojančių pakeitimų.

Vertinimo taryba spalio pabaigoje Šnipiškių daliai, vadinamai Skansenu, suteikė naują pavadinimą – Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Medinėmis Šnipiškėmis, taip pat patikslino šios kultūros paveldo vietovės ribas, išplėsdama jas iki 196.504 kv. m, t. y. 2,5 karto.

Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, VŽ sako, jog teismui ieškinį pateikė 10 juridinių ir fizinių asmenų.

„Regionų administracinis teismas skundą priėmė. Nežinau, ar kitos kontoros rengia skundų, bet kadangi jų pateikimas teismui ribojamas 30 dienų terminu nuo akto paskelbimo, tikimybė, kad atsiras daugiau suskubusių pareiškėjų nėra didelė. Mano žiniomis, daug smulkiųjų NT savininkų ketina prašyti įtraukti į mūsų pradėtą bylą trečiaisiais asmenimis ir palaikyti skundą, patvirtindami, kad realios viešinimo ir atsižvelgimo į turto valdytojų valią procedūros nebuvo“, – sako ji.

Teismui pateiktame skunde teigiama, jog NT savininkams nebuvo tinkamai užtikrinta teisė dalyvauti akto priėmimo procese, jie negalėjo pateikti savo pozicijos. 

„Jie apie planuojamus jų turtui nustatyti ribojimus nebuvo informuoti registruotais laiškais, taip pažeidžiant teisę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jo turto paskelbimo paveldo vertybe. Keli pareiškėjai suspėjo pateikti pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsakyta“, – nurodoma skunde.

Taip pat pabrėžiama, kad iš akto nėra aišku kokiems sklypams yra taikomos jame numatytos vertingosios savybės, o laikantis nuspręstų saugoti istorinių sklypų ribų dėl reikalavimų medinei statybai, užkirstas kelias bet kokiai naujai plėtrai.

Kreipėsi kompensacijos

A. Mudėnaitė sako, kad artimiausiu metu dar ketinama siūlyti Vertinimo tarybai ir savivaldybei ginčą spręsti taikiai.

„Savininkai neprieštarautų, kad Šnipiškės būtų planuojamos kompleksiškai. Tam reikėtų rengti detalųjį planą arba miesto dalies bendrąjį planą, kuriame būtų įvertintas tiek paveldo išsaugojimo prioritetas, tiek teritorijos inžinerinio aprūpinimo ir  jos modernizavimo poreikis bei realios galimybės. Tačiau svarbu, kad jau inicijuoti projektų rengimo ir derinimo procesai nebūtų stabdomi, kol savivaldybė rengs planavimo dokumentus teritorijai“, – sako ji.

Jovitas Elzbergas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris, taip pat turintis klientą įstrigusį medinėse Šnipiškėse, sako, jog viena yra formalus akto skundimo terminas, tačiau gali tekti ilgokai laukti, kol skundas bus pradėtas nagrinėti.

„Mes į problemą žiūrime kompleksiškai, tad veiksmų arsenalas yra platesnis. Pirmiausia prašome leidimo griauti teritorijoje esantį menkavertį pastatą bei sąlygų naujo pastato projektavimui. Lygiagrečiai jau pateikėme reikalavimą – pretenziją Vilniaus savivaldybei dėl sklypo išpirkimo už rinkos kainą“, – pasakoja jis.

VŽ žiniomis, ši suma viršija 1 mln. Eur.

Advokato teigimu, šis atvejis iliustruoja atotrūkį tarp miesto savivaldybės ir NT plėtotojų.

„Gana neseniai patvirtintas miesto bendrasis planas turėjo padiktuoti strategines plėtros kryptis dešimtmečiui, Šnipiškėse numatant gana plačias NT plėtros kryptis. Bet kiek daugiau nei per du metus, su gana didele skuba ir menku viešumu priimtas Vertinimo tarybos aktas, paverčiantis didelę dalį Šnipiškių medinėmis“, – sako J. Elzbergas.

Anot jo, turto savininkai gali susivieniję kreiptis į miesto tarybą ir kelti problemą politiniu lygiu, taip pat į Vyriausybės atstovą Vilniaus bei Alytaus apskrityse, dėl neteisėtų spendimų skundimo.

Dvejoja, ar saugo paveldą

Saulius Putrimas, statybų ir NT plėtros bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius, VŽ sako dvejojantis, ar iš tiesų šiais veiksmais siekiama saugoti paveldą.

„Galvoju, kad taryba protokole turėtų kalbėti apie paveldą. Bet visa preambulė yra „medinių Šnipiškių gyventojai skundžiasi netvaria miesto plėtra, kad augantys aukštybiniai pastatai kenkia jų gyvenimo kokybei“. Čia paveldosauginiai terminai? Man toks įspūdis, kad paveldosaugininkai tampa politiniais instrumentais, nes visi paveldo kratosi. Vietoje to, kad miestas klausimą spręstų per planavimo įrankius, kurių turi milijoną“, – sako jis.

Vytas Zabilius, NT bendrovės „Regroup“ pagrindinis savininkas taip pat teigia, kad šiuo atveju paveldosaugos akto pagrindu vyksta teritorijų planavimas. 

„Net patys paveldosaugininkai žino, kad aukštos vertės pastatų čia labai mažai. Čia ne Žvėrynas ar Antakalnis, kurie buvo prabangių vilų rajonai ir juose yra išlikusių vertingų pastatų net nuo carinių laikų. Šnipiškėse daugiausia turime tragiškos būklės pastatų, problemą, nes yra daug savininkų – sovietmečiu čia dalinti butai. Situacija sudėtinga, dalis žmonių yra neturtingi ir kad jie kažkaip restauruos savo paveldą, mažai tikėtina“, – teigia jis.