„Eurostatas“: Lietuvoje daug bulvių augintojų, bet mažai bulvių
„Eurostatas“ pažymi, kad įprastai ilgus metus bulvių derlius mažėjo. Pavyzdžiui, 2023 m. jų užauginta 36,7% arba 27,9 mln. tonų mažiau negu 2000-aisiais.
Daugiau kaip pusė – 55,4% – Europos bulvių derliaus tenka trims šalims.
Didžiausia bulvių augintoja Europoje – Vokietija, 2023 m. jos derlius siekė 11,6 mln. tonų arba beveik ketvirtadalį – 24% – visų ES bulvių derliaus. 17,9% bulvių užaugino Prancūzija, 13,4% – Nyderlandai.
[infogram id="ec68a064-5cb2-4426-b1e2-f8bb0d3a7f11" prefix="BH6" format="interactive" title="Bulvių derlius Europos Sąjungoje 2023 m., mln. t"]
Lietuviškų bulvių dalis – 0,6% viso ES derliaus – arba 281 mln. tonų pernai.
Tačiau Lietuva, 2020 m. „Eurostato“ duomenimis, buvo viena iš TOP3 šalių pagal bulvių ūkius. 2020 m. kiek mažiau kaip du trečdaliai iš 1 mln. ES bulves auginančių ūkių buvo įsikūrę trijose šalyse (Rumunijoje 32,4%), Lenkijoje (25,1%) ir Lietuvoje (7%). Analitikai ūkių ir derliaus skirtumą paaiškina ūkių mažumu.
„Eurostatas“ nurodo, kad nors Rumunijoje 2020 m. buvo beveik trečdalis ES bulves auginančių ūkių, 2023 m. tai sudarė tik 5,8% ES bulvių ploto. Tai rodo, kad Rumunijoje yra daug mažų arba labai mažų bulvių ūkių.
Panašiai ir Lietuvoje: nors 2020 m. bulves auginantys ūkiai sudarė 7% visų bulvių ūkių ES, 2023 m. ūkiai užėmė tik 1,2% ES bulvių ploto.
Daugiau kaip du trečdaliai nuo 1,3 mln. ha bendro ES nukasto bulvių ploto teko 5-ioms šalims: Vokietijai (19,9% viso ES bulvių ploto), Prancūzijai (15,4%), Lenkijai (14,2%), Nyderlandams (11,7%), Belgijai (7,1%).
2020 m. „Eurostato“ duomenis taip pat rodo, kad labai nedidelė Europos ūkių augina ekologiškas bulves. 2020-aisiais ES buvo 9,1 mln. ūkių, iš kurių 1 mln. ūkių augino bulves, o ekologinio ūkininkavimo bulvių ūkių skaičius sudarė 25.000 ūkių arba 2,5% visų bulves auginančių ūkių. Didžiausia ekologiškai bulves auginančių ūkių dalis – 25,6% – buvo Austrijoje.
Grybų paklausa mažėja
Tuo tarpu Virginijus Varanavičius, Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas BNS sakė, jog dabar voveraitės superkamos itin pigiai, vertinant pastaruosius tris dešimtmečius.
„Voveraičių miškuose – pilna, bet supirkimo kaina labai maža, simbolinė – 1,5–2 euro už kilogramą. Anksčiau rudeniop ir 5–7 eurai būdavo. Tai rodo, kiek stipriai kritęs vartojimas“, – kalba jis.
Įmonės už baravykus prieš savaitę supirkimo punktams mokėjo po 1–2 eurus už kg. Buvo dienų, kad kaina krito ir žemiau euro – mat buvo labai sukirmiję.
Vidmantas Budrikis, grybus superkančios ir perdirbančios bendrovės „Tandemus“ komercijos direktorius BNS teigė, kad kainas smukdo ir grybų gausa miškuose, ir kritęs jų vartojimas, o tuo pačiu ir pardavimai.
„Kažko šiemet žmonės ir užsienyje neperka. Labai stipriai sumažėjo pardavimai. Pernai, pavyzdžiui, Šveicarijoje akcijos sėkmingai vyko parduotuvėse, o šiemet skundžiasi, kad žmonės neperka“, – tvirtino „Tandemus“ atstovas.
Anot jo, į vietinius prekybos centrus tiekiama labai nedaug šviežių grybų. Tuo metu į Vokietiją išsiunčiama kasdien 10–20 t.
Pasak V. Varanavičiaus, grybų poreikis mažėja ypač sparčiai – palyginti su buvusiu poreikiu prieš penkerius ar dešimt metų, dabar vartojimas smukęs perpus.
„Ypač grybus retai renkasi jaunimas. Grybų paklausa mažėja, o per piką, kai tuo pačiu metu jų atsiranda Rumunijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje ir taip surenkama tiek, kad jų niekas nebesuvalgo, todėl ir atsiranda tokia kaina“, – teigė V. Varanavičius.
V. Varanavičius nemano, kad lietuviškų grybų kainas mažina iš kitų šalių atvežama dar pigesnė produkcija.
Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad smarkiai sumažėję ir grybų supirkimo punktų. Varėnoje, pasak jo, anksčiau veikdavo keliolika grybų supirktuvių, dabar likusios keturios.
