Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji

Kretingos r. MB „Ugintė“, gaminanti kosmetiką ir maisto papildus, 2021 m. viduryje įsirengė 15 kW galios saulės elektrinę.

„Savo ūkyje turime tris pastatus, jiems apšildyti naudojame elektrą, jos taip pat reikia įvairiems gamybos procesams. Nuosavą saulės elektrinę nusprendėme įsirengti dar praėjusių metų pradžioje. Leidimų gavimas ir elektrinės statybos truko apie pusmetį, o nuosavą elektrą pradėjome gamintis praėjusių metų vasarą“, – pranešime cituojamas Virginijus Ugintas, „Ugintės“ vadovas.

Saulės elektrinė buvo įrengta šalia pastatų esančiame sklype. Nors gamtovaizdžio elektrinė nepapuošė, saulės modulius buvo galima išdėstyti optimalia kryptimi ir pasvirimo kampu – tai reiškia, kad elektra bus paverčiamas maksimalus saulės spindulių kiekis.

Nuosava saulės elektrinė „Ugintei“ sušvelnino pabrangusios elektros kainos įtaką, taip pat šiemet pagaminta daugiau elektros energijos, nei planuota. Tai prisideda ir prie greitesnio atsipirkimo.

„Ugintė“ svarsto apie papildomos saulės elektrinės įsigijimą, nes dabartinė nepatenkina visų verslo poreikių.

„Pagrindinis apribojimas įsirengiant buvo įvado galia, kuri tuo metu neleido pasistatyti didesnės galios elektrinės. Dabar ieškome sprendimų, kurie leistų išplėsti, nes jau įsitikinome nauda“, – nurodo V. Ugintas.

Pagrindinis motyvas investuoti į tokią įrangą – galimybė ilgainiui sutaupyti ir atsipirkimas, tačiau dabar verslininkas pamini ir tvarumo aspektą, suteikiantį vertės „Ugintės“ produkcijai.

„Gaminame natūralią kosmetiką ir detoksikuojančius maisto papildus, planuojame pradėti gaminti vaistažolių arbatas, savo veikloje akcentuojame natūralumą. Džiaugiamės galėdami sakyti, kad ir šių dalykų gamybai reikalinga elektros energija gaunama aplinkai draugišku būdu“, – teigia V. Ugintas.

Kovo pabaigos „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, nuosavas saulės elektrines turinčių vartotojų Lietuvoje buvo per 20.000. Apie 70% elektrinių įrengtos naudojantis valstybės kofinansavimu.

Per 15.000 gaminančių vartotojų yra įsirengę saulės elektrines, o nuotolines saulės elektrines pasirinko beveik 5.000 vartotojų.

Saulės elektrines turi įsirengę per 14.000 namų ūkių ir 1.100 įmonių. Nutolusiomis elektrinėmis naudojasi beveik 4.500 fizinių ir 469 juridiniai asmenys.

Atsiperka per 4–8 metus

Saulės elektrinei įrengti, „Ugintė“ pasinaudojo beveik 11.000 Eur paskola iš „Swedbank“. Banko specialistų skaičiavimais, investicijos į saulės elektrinės įrengimą verslo reikmėms turėtų atsipirkti per 4–8 metus.

„Per pastarąjį pusmetį smarkiai pakilusios elektros kainos paskatino susidomėjimą saulės elektrinėmis ir tarp šalies gyventojų, ir tarp įmonių, – pranešime cituojama Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė. – Visgi pagrindinis saulės elektrinės privalumas šiuo metu ? galimybė užfiksuoti elektros kainą ir artimiausius du dešimtmečius turėti stabilias su tuo susijusias veiklos sąnaudas.“

Kaip pastebi R. Verkauskaitė-Kazanskienė, saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis bene labiausiai priklauso nuo pasirinkto įsirengimo būdo ir elektros suvartojimo specifikos.

„Skaičiuojame, kad per trumpiausią laiką saulės elektrinė gali atsipirkti ją įsirengus ant pastato stogo arba sklype ir visą elektros energiją suvartojant vietoje. Šiuo atveju jos atsipirkimas siekia 5 m., o gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros paramą – 3 m. Investuotų lėšų grąža sudaro atitinkamai 7,7% ir 9,7%“, – skaičiuoja „Swedbank“ atstovė.

Kai įmonei įsirengus nuosavą saulės elektrinę savo reikmėms suvartojama ne visa elektros energija ir dalis jos atiduodama pasaugoti į tinklą, jos atsipirkimo laikas siekia apie 6 m. arba 4 m. su parama, o investicijos grąža sudaro atitinkamai 6,8% ir 8,7%. Atsipirkimo laiką pailgina taikomi elektros pasaugojimo mokesčiai.

Banko skaičiavimais, investicija į elektrinės dalį nuotoliniame parke turėtų atsipirkti per 8 m. arba 6 m. su parama, o investicijų grąža sudarytų atitinkamai 5,4% ir 6,8%. Šiuo atveju elektrinės atsiperkamumą prailgina taikomi priežiūros ir elektros perdavimo mokesčiai.

Paskolas saulės elektrinėms teikiantis bankas skaičiuoja, kad pasinaudojus tokius specialiu finansavimu, investicijos atsipirkimas pailgėja maždaug vieneriais metais.

Pradėjo investuoti anksčiau

VŽ rašė, kad į saulės energiją kai kurie smulkieji regionų verslai investavo dar kone prieš dešimtmetį. Pirmosios elektrinės jau atsipirko, o dabar matyti daugiau naudos nei tik mažesnės elektros energijos sąskaitos ir daugiau galimybių, kaip naudotis saulės elektrinėmis. Todėl į atsinaujinančių šaltinių energiją investavę dar 2012–2013 m., praėjus dešimtmečiui – investicijas tęsia.

Pavyzdžiui, 64 parduotuvių tinklą valdanti „Gulbelė“ pirmąsias saulės jėgaines pradėjo naudoti 2013 m. Ji yra įsirengusi 3 nuosavas elektrines – dvi 29 kW ir 29,9 kW. 2012–2013 m. į pirmas tris elektrines bendrovė investavo 139.000 Eur be PVM.  Pernai papildomai, įvertinusi sąnaudas ir ilgalaikę naudą, bendrovė išsinuomojo saulės elektrinių parkuose. Taip užsitikrino apie 35% tinklo elektros energijos poreikio.

„Šiuo atveju papildomų investicijų nedarome, kadangi energijai gauti naudojama įrangą nuomojamės. Tai mums leidžia kasmet sutaupyti apie 10% elektros energijos išlaidų. Prekybos tinklą ketiname ir toliau aprūpinti žaliąja energija – šiuo metu saulės, o nuo 2023 m. – ir vėjo – įrangos nuomos pagrindu“, – anksčiau VŽ sakė Arūnas Tarnauskas, „Gulbelės“ vadovas ir bendraturtis.

Prieš aštuonerius metus prie žalesnės energijos perėjo ir Zarasų r. prekybos tinklas „Svaita“. Bendrovę paskatino ir skaičiavimai, kad jėgainės atsiperka per 5–6 metus. Vėliau įmonė investicijas į elektrines tęsė – 2019 m. įrengė dar vieną 30 kW elektrinę ant naujos parduotuvės Rokiškyje stogo – visa jos pagaminama energija sunaudojama parduotuvės reikmėms.

„2013 m. pastatytos elektrinės jau atsipirkusios. Šiuo metu mes pasigaminame apie 10% energijos iš saulės, o likusią įsigyjame iš nepriklausomo energijos tiekėjo, kuris taip pat tiekia žaliąją energiją. Turint omenyje, kad elektros sąnaudos yra tikrai reikšminga sąnaudų dalis, net ir nedidelis sutaupymas yra svarbus“, – VŽ anksčiau sakė Rasa Pacenkienė, „Svaitos“ vykdomoji direktorė.