Kalėdinius vakarėlius verslas kompensuoja dovanomis

Asta Matulevičienė, UAB „Resursų centras“, dirbančios su prekės ženklu „Skani tradicija“, vadovė, pastebi, kad šiemet, kai nemažai dirbama hibridiniu būdu, verslo dovanos neretai siunčiamos į namus.
„Ši tendencija pakoregavo ir pačias dovanas – jei anksčiau buvo ieškoma didelių rinkinių ar produktų, tinkančių visam kolektyvui, šiemet dažniau pageidaujama mažesnių – vienam žmogui ar šeimai tinkančių variantų“, – pranešime cituojama A. Matulevičienė.
Dovanos ir už skiepą
Verslininkės teigimu, per pandemiją atsiradusi tendencija neprarasti ryšio su namuose dirbančiais darbuotojais nedingo ir šiemet. Pernai įmonės jiems siuntė dovanas vietoje kalėdinių vakarėlių, o šiemet įmonės darbuotojus sveikina dovanomis net jeigu ir organizuoja kalėdinį renginį.
„Šiemet labai populiaru sveikinti pasiskiepijusius darbuotojus – visą vėlyvą vasarą ir rudenį intensyviai pakavome tokius dovanų rinkinius“, – priduria A. Matulevičienė.
Jos teigimu, verslo kalėdinėms dovanoms skiriami biudžetai pastaraisiais metais reikšmingai nesikeitė, dažniausiai įmonė rūpinasi dovanomis, kurių vienai išleidžiama 30–50 Eur.
Valgomos dovanos
Už tokią sumą dažniausiai ruošiami kokybiškų skanėstų ar kitokių dovanų rinkiniai, priklausomai, kam dovana skiriama – vienam asmeniui ar keletui žmonių.
„Valgomos, skanios dovanos jau yra tapusios tradicija. Vėl prisimenami natūralūs, ilgamečiai gaminiai, močiučių receptai, tokie kaip obuolių ir vaisių sūriai, skilandžiai, šimtalapiai, įvairios užtepėlės. Arba ieškoma naujų skonių – pavyzdžiui, medaus su šaltyje džiovintomis uogomis, riešutais, netradicinių skonių šokolado ar neįprastų mums kepinių“, – vardija A. Matulevičienė.
Perdirbama pakuotė
Nemaža dalis bendrovės klientų kreipia dėmesį į dovanos tvarumą, pavyzdžiui, kad gaminiai būtų ekologiški, o pakuotė – perdirbama.
„Susirūpinimas dėl poveikio žmonėms ir aplinkai šiemet aktualus kaip niekada anksčiau. Dėžutės, atvirutės, kaspinai, produktų pakuotės – visa tai, pageidautina, turi būti jei ne iš perdirbtų žaliavų, tai bent toliau tinkami perdirbti“, – pastebi A. Matulevičienė.