COVID-19 poveikio verslui tyrimas: vienai „laimėjusiai“ įmonei tenka 7 nukentėjusios

7 iš 10 įmonių pajamos smuko vidutiniškai 47%, dešimtadalio – kilo 27%.

„Kiekvienai įmonei, kuriai situacija pagerėjo, tenka 7 verslai, kuriems situacija pablogėjo. Vidutinis pagerėjimas – 27% pajamų, tuo tarpu vidutinis nukritimas yra vidutiniškai 47%. Beveik dvigubai daugiau. Pralošusių yra ženkliai daugiau, jų praradimai gerokai didesni, o laimėjimai sąlyginai nėra dideli“, – pranešime spaudai cituojamas Benas Adomavičius, ISM Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovas.

Nuotolinis darbas – ir gerai, ir blogai

Klausiami apie neigiamą verslo poveikį, bendrovių atstovai mini sutrikusius verslo procesus. Pavyzdžiui, nuotolinį darbą kaip neigiamą padarinį nurodo daugiausia – 61% – respondentų. Bet būtent jį apklaustieji išskiria ir kaip teigiamą aspektą: 50,5% teigia išmokę naudotis nuotolinio darbo priemonėmis. Vėlesnėse tyrimo dalyse apie prognozes ir veiksmus ateičiai, nuotolinio darbo ir jų priemonių diegimas taip pat dažno respondento nurodomas kaip planuojamas ilgalaikis pokytis įmonės veikloje.

Taip pat po 59% respondentų neigiama pasekme įvardija svarbių renginių ar susirinkimų atšaukimą, sumažėjusias įmonės pajamas, panašiai tiek – 56% – sumažėjusią paklausą.

„Respondentai kaip neigiamą poveikį verslui taip pat įvardijo atidėtus mokėjimus už atliktas paslaugas, dėl darbo iš namų sumažėjusį efektyvumą, sumažėjusį užsakymą iš užsienio rinkų, žaliavų ar kitų medžiagų pristatymo trikdžius, visiškai sustabdytą įmonės veiklą“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.

Pajamos susitraukė perpus

86,9% respondentų nurodo pajutę neigiamą poveikį įmonių finansinei padėčiai – apyvartos kritimą. Kiek mažiau nei dešimtadalis fiksuoja ir naudą. Vidutiniškai respondentų pajamos, palyginti vasario ir kovo mėnesius, sumažėjo perpus – 47%. Penktadalis – 19% respondentų – nurodė, kad pajamos nepakito, 10% apyvarta augo 27%.

„Koronaviruso krizei suvaldyti įvesti apribojimai neigiamai paveikė beveik 87% respondentų verslų pajamas. Iš jų net 60,7% poveikį įvertino kaip reikšmingai neigiamą. Beveik 8% verslų COVID-19 situacija atnešė ir finansinę naudą, tačiau matome, kad pralošusių šioje situacijoje yra žymiai daugiau nei laimėjusių“, – pranešime spaudai cituojamas tyrimo vadovas Benas Adomavičius ISM Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovas.

Ką daro verslas

Respondentai, klausiami apie priemones, kurių imasi siekdami suvaldyti COVID-19 pasekmes verslui, nurodo, kad padidino higienos ir švaros užtikrinimo priemones – 60% respondentų, panašiai tiek atšaukė darbuotojų keliones į užsienį, verslui svarbius susitikimus, susirinkimus ar renginius. Kitos priemonės, kurių imasi verslas: beveik 50% stabdo investicijas, daugiau kaip 30% keičia darbuotojų darbo grafiką, ir perskirsto jų funkcijas. 27% išleido darbuotojus atostogų, paskelbė prastovas. Apie penktadalis įmonių nutraukė svarbias sutartis, pavyzdžiui, nuomos, ir pakeitė darbo laiką.

Darbuotojus saugo

Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad sumažėjus daugumos įmonių pajamoms, mažiau kaip pusė bendrovių imasi mažinti darbuotojų skaičių.

Pasak respondentų atsakymų, 34% įmonių atsisveikino su vidutiniškai penktadaliu darbuotojų, 63% bendrovių teigia, kad darbuotojų skaičius nesikeitė. Dar 4% bendrovių vidutiniškai 5% padidino darbuotojų skaičių.

„Matome, kad įmonių vadovai ir savininkai darbuotojų atleisti neskuba. Pajamos sumažėjo 70% įmonių, tačiau tik pusė iš jų mažina darbuotojų skaičių ir atleidžia apie 19% žmonių. 63% bendrovių, nors joms finansiškai ir sunku, skubių sprendimų nedaro ir darbo vietas stengiasi išsaugoti. Tai daroma žmones išleidžiant į prastovas, atostogas ar pan. Tačiau karantinui užsitęsus, situacija gali krypti darbuotojų nenaudai“, – komentuoja B. Adomavičius.

Prognozės neigiamos

ISM atliktoje apklausoje vadovų klausta ir apie ekonominę aplinką, kuri bus po karantino atšaukimo šiemet. Tyrimo duomenimis, 56% respondentai nusiteikę neigiamai, optimistiškai 2020 m. perspektyvas vertina 28% apklaustųjų.

Klausiami apie krizės trukmę, įmonių vadovai nurodo, kad vidutiniškai ji truks 7,3 mėn. – didelių įmonių kategorijos respondentų prognozė – 8,1 mėn., smulkių ir vidutinių – 6,9 mėn.

„Respondentai mano, kad atšaukus karantiną ekonominė aplinka bus neigiama – ekonomika stagnuos, mažės vidinė paklausa, lyginant su pernai metais paklausa sumažės eksporto rinkose. Jie taip pat mano, kad įmonės mažiau rizikuos, elgsis konservatyviau. Natūralu, kad dauguma respondentų šiems metams nusiteikę neigiamai. Tačiau tai reiškia, kad verslai taupys. Lūkesčio pasekmė yra elgsena. Jeigu jie galvos, kad bus blogai – tuomet elgsis taip, kad apsisaugotų. O tai reiškia, kad jeigu visi veiks konservatyviai ir taupys – krizė bus tik gilesnė“, – komentuoja B. Adomavičius.

Vėlesni verslo planai – 2021 m. ir vėliau – daugiau kaip pusė – 200 respondentų iš visų 343 apklaustųjų – sako, kad dalis verslų nukentės, bet atsigauti pradės 2021 m. 164 apklaustųjų teigia, kad padidės e. prekybos apimtys, 125 prognozuoja, kad gyventojai rečiau keliaus į užsienį, 103 svarsto, kad sumažės vidutinis atlyginimas įmonėse, 80 mano, kad viskas sugrįš į įprastas vėžes.

COVID-19 pakeitė daugelio įmonių darbo specifiką ir privertė prisitaikyti, tad koronaviruso sukelta krizė atneš ilgalaikių negrįžtamų pokyčių įmonių veiklose. 109 respondentai įvardija, kad pasibaigus krizei paspartins e. komercijos priemonių diegimą. 105 sako, kad darbuotojams suteiks darbo nuotoliniu būdu galimybę, 105 investuos į spartesnį įmonės vidinių procesų skaitmenizavimą, 73 respondentai kaups apsauginių priemonių atsargas, 53 darbuotojus rečiau siųs į komandiruotes, 30 žaliavų tiekėjų ieškos kitose rinkose.