„Datera“: Inovacijų agentūros finansavimas paskatino statyti saulės elektrinę ir skaičiuoti jos naudą

1997 m. įkurta UAB „Datera“ turi savo miško, su savo technika siūlo miško kirtimo, traukimo, valymo ir atsodinimo, o taip pat miškovežių paslaugas. Šerkšnėnų kaime, Mažeikių r., veikia bendrovės lentpjūvė, kurioje teikia medienos džiovinimo ir gamybos paslaugas: čia pjaunama statybinė mediena, terasinės ir grindinės lentos, lauko dailylentės, lentelės tvoroms, gaminama obliuota ir impregnuota mediena bei kiti medienos gaminiai.

Kaip pasakoja Indrė Kesminienė, bendrovės „Datera“ direktoriaus pavaduotoja, įmonė augo pamažu. Iš pradžių buvo ruošiamos ir vietos gyventojams bei juridiniams asmenims parduodamos malkos, po to imta pjauti medieną – įsigytos vienos, po to dar dvi įrenginių linijos lentpjūvei. Po kiek laiko pamatė, kad auga paklausa džiovintai medienai ir tokios medienos gaminiams, pvz., dailylentėms. Iš pradžių medieną vežta džiovinti į kitas įmones, bet galiausia nuspręsta įsigyti savo džiovinimo įrenginį. Įsigijus pirmą džiovyklą paaiškėjo, kad tokios produkcijos paklausa labai didelė. Šiuo metu „Dateroje“ jau veikia 5 medienos džiovyklos.

Už elektrą mokėjo ir per 10.000 Eur

„Nors jos kūrenamos ir mūsų lentpjūvės atliekomis – pjuvenomis bei medžio atraižomis, bet visą parą veikia daug ventiliatorių, tad pasistatę džiovyklas pamatėme, kad elektros sunaudojame gerokai daugiau. Taip pat daug elektros reikia galingoms medžio pjovimo ir obliavimo staklėms“, – pasakoja „Dateros“ direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, įmonės vadovas Darius Uščinas ėmė skaičiuoti, kiek elektros sunaudojama ir ieškoti sprendimų, kaip sumažinti jos vartojimą. Įsigijus daugybę įrenginių ir išplėtus lentpjūvę, pvz., 2020–2023 m. elektros kasmet buvo sunaudota po daugiau kaip 400.000 kW, o tų metų gruodžio mėnesiais, – po daugiau kaip 46.000 kW. Tais metais kai kuriais mėnesiais sąskaitos už elektrą viršydavo ir 10.000 Eur.

„Daug elektros reikia ir statybinės medienos pjovimo staklėms, kurios dirba visą dieną. Mes nelaukiame konkrečių užsakymų, – populiariausios statybinės medienos asortimentą nuolat palaikome, kad pirkėjas – fizinis ar juridinis asmuo – jos galėtų nusipirkti bet kada užsikęs pas mus“, – pasakoja I. Kesminienė.

Ji akcentuoja, kad lentpjūvėje taip pat jaučiamas sezoniškumas, pvz., paklausa džiovintai obliuotai statybinei medienai, lauko dailylentėms, terasinėms lentoms stipriai išauga šiltuoju metų laiku – tuomet jų ir gaminama daugiausiai.

Sprendimas –saulės elektrinė

„Kaip tik tuo metu, kai sąskaitos už elektrą privertė stipriai paskaičiuoti ir ieškoti sprendimų, sulaukėme konsultantų pasiūlymo dėl galimybės įsirengti saulės elektrinę. Mat Inovacijų agentūra buvo paskelbusi kvietimą „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“. Iš tiesų apie sprendimą statyti saulės elektrinę padiskutuodavome, bet konkrečių žingsnių vis nesiėmėme. Direktoriaus skaičiavimais, mums būtų optimalu įsirengti apie 200 kW saulės elektrinę“, – kelių metų senumo istoriją prisimena I. Kesminienė.

Anot jos, idėją iš mirties taško išjudino sumanūs konsultantai ir elektrinės statytojai, kurie padėjo parengti dokumentaciją, patikslinti skaičiavimus, sutvarkyti reikalingus dokumentus ir įgyvendinti sąlygas, kurių reikėjo elektrinės statybai. Ją nuspręsta statyti ant žemės šalia lentpjūvės.

„Tačiau paaiškėjo, kad turimo ploto dėl per jį einančių elektros linijų ir melioracijos neužtenka elektrinei, kuri, mūsų skaičiavimais, turėtų būti apie 200 kW. Teko nusipirkti papildomą sklypą ir galiausiai pernai vasaros pradžioje baigėme įsirengti iš karto tris elektrines – 49, 50 ir 100 kW, – pasakoja „Dateros“ direktoriaus pavaduotoja. – Gaila, tačiau tik dvi mažesnio galingumo mums kaupia elektros energiją, kurią panaudojame vėliau pagal poreikį, o didžioji tokių sąlygų iš ESO negavo. Jos gaminamą elektrą turime iš karto sunaudoti, todėl ir savo gamybą pagal galimybes deriname prie jos gaminamos elektros kiekio. Gerai, kad vasarą, kai elektrinė dirba didžiausiu galingumu, ir mūsų staklės sukasi nesustodamos.“

D. Uščinas skaičiavo ir galimybę įsirengti elektros kaupiklius, tačiau paaiškėjo, kad kol kas dabartinėmis sąlygomis net su parama juos įsigyti nėra racionalu. Tačiau svarstoma įsigyti elektra varomą komercinį transportą.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3306?placement=

Sąskaitos mažesnės perpus

„Datera“ už 199 kW galingumo saulės elektrinę jos statytojams iš viso – su Inovacijų agentūros dotacija – sumokėjo per 129.000 Eur. Dotacija sudarė daugiau kaip 79.000 Eur, o įmonės indėlis – per 50.000 Eur.

„Nors jau metai, kai veikia saulės elektrinės, tačiau tiksliai susiskaičiuoti, per kiek laiko jos atsipirks – sudėtinga. Mat yra daug dedamųjų, pavyzdžiui, kokia bus elektros kaina, kiek mes jos suvartosime. Tačiau bet kokiu atveju šiandien galime patvirtinti, kad sprendimas statytis saulės elektrinę su Inovacijų agentūros dotacijas – absoliučiai pasiteisinęs, – džiaugiasi „Dateros“ direktoriaus pavaduotoja. – Jau keletas mėnesių matome, kaip sumažėjo sąskaitos už elektrą.“

Ji primena, kad jei iki įsirengiant saulės elektrinę per gruodį buvo mokama už daugiau kaip 46.000 kW, tai 2024 m. gruodį pateikta sąskaita tik už 17.700 kW, o 2025 m. sausį – už 23.700 kW sunaudotos elektros energijos, nors gamybos apimtys net šiek tiek augo.

„Sąskaitas sumažinti per pus ar net gerokai daugiau padėjo ir momentinė 100 kW saulės elektrinės gaminama elektra, ir 49 bei 50 kW elektrinių per saulėtas dienas pagaminta ir sukaupta elektra. Akivaizdus sąskaitų skirtumas už elektros energiją kalba pats už save ir vienareikšmiškai atsako į klausimą, ar mums vertėjo statytis saulės elektrinę“, – apibendrina „Dateros“ direktoriaus pavaduotoja.

Svarbi ne tik dotacija

Į klausimą, ar „Datera“ būtų stačiusi saulės elektrinę, jei nebūtų buvę Inovacijų agentūros kvietimo „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“, I. Kesminienė atsako nedvejodama: „Apie tai diskutavome su direktoriumi: be abejo – ne“.

Ji taip pat akcentuoja, kad ne tik svari dotacija, bet ir jos išmokėjimo tvarka leido priimti sprendimą statytis saulės elektrinę.

„Pinigus už darbą elektrinės statytojui galėjome sumokėti ne visus iš karto, o etapais. Tokią didelę sumą iš karto mūsų gan nedidelei įmonei savo lėšomis būtų buvę sunku sumokėti. Beje, Inovacijų agentūra mūsų prašymu dotaciją avansu taip pat pervedė per tris kartus: pernai gegužę 33.000 Eur, liepą – 35.000 Eur, o gruodį, kai jau buvome pridavę visus dokumentus, liudijančius projekto įgyvendinimą, – visą likusią dotacijos sumą. Tad mokėjimus už atliktus darbus elektrinės montuotojams galėjome atlikti patogiai ir neskausmingai įmonės finansiniams srautams“, – pasakoja „Dateros“ direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, sunku tiksliai paskaičiuoti, kiek finansinės naudos bendrovei suteikia saulės elektrinės ir kokį poveikį tai turi paskutinei pelno ataskaitos eilutei. Tačiau 2024 m. pasiekus daugiau nei 2,519 mln. Eur apyvartą bendrovės grynasis pelningumas buvo 6,14%, kai 2023 m. pardavimo pajamos sudarė 2,452, o grynasis pelningumas – 4,13%.

„Beje, pasitelkusi formules paskaičiavau, kiek su 199 kW saulės elektrine per metus sumažinsime CO2 išmetimus, – net pati nustebau, kad tai sudaro 69,7 tonos“, – dar vieną saulės elektrinės naudą konstatuoja bendrovės „Datera“ direktoriaus pavaduotoja.

Agnė Vaitkūnienė, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento direktorė, pasakoja, kad pagal priemonę „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ buvo pateikta 266 projektai, iš kurių 226 buvo įvertinti teigiamai, o 40 buvo atmesti arba juos atsiėmė patys pareiškėjai. Pagal šį kvietimą saulės elektrinėms įsirengti buvo skirta 10 mln. Eur, o teigiamai įvertintų projektų – už beveik 32 mln. Eur.