„Rail Balticos“ sutartyje trūksta „Lietuvos geležinkelių“ parašo

Trečiadienį ryte Rygoje, Latvijos transporto ministerijoje, surengtoje spaudos konferencijoje pažymėta, jog pasirašymo procedūros beveik baigtos. Sutartį jau pasirašė aštuonios iš devynių suinteresuotų pusių. Trūksta vienintelio – AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) parašo.

„Šiandien 28 lapų dokumentas yra pasirašytas aštuonių šalių, trūksta tik „Lietuvos geležinkelių“ parašo“, – teigė Baiba Rubesa, bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“, koordinuojančios „Rail Baltica AS“ projektą trijose Baltijos šalyse, valdybos pirmininkė ir vykdomoji direktorė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Nerijus Kaučikas, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas, pažymėjo, jog abejonių dėl to, kad LG pasirašys sutartį nėra, anot jo, tai tik laiko klausimas.

„Jie dar nepasirašė, nes dirba ties techniniais klausimais. Garantuoju, kad sutartį jie pasirašys labai greitai, kodėl to nepadarė iki šiol, reiktų klausti jų pačių, į šį klausimą aš negaliu atsakyti“, – sakė p. Kaučikas.

Paklausta, ar dėl to, jog LG vilkina susitarimo pasirašymą, nenukentės jo įgyvendinimo terminai, p. Rubesa teigė: „Visos šalys turi skirtinus požiūrius į praktiškai visus klausimus. Tai nėra gerai ar blogiai, tiesiog turime rasti bendrus sprendimus, turime viską spėti laiku. Visas derybas baigsime iki metų galo. Labai svarbu, kad dirbtume visi kartu, kad pinigai būtų išleisti taip, kaip reikia.“

Turi pretenzijų

VŽ rašė, kad Susisiekimo ministerijos valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) praėjusią savaitę pareiškė viešas pretenzijas savo akcininkei dėl projekto „Rail Baltica“ rengimo.

Bendrovė norėtų nebūti bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ akcininke ir tokiu būdu įgyti teisę dalyvauti šios įmonės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Ji taip pat siūlė visiškai centralizuoti projektą ir visas, o ne tik dalį projekto funkcijų sutelkti Latvijoje veikiančioje įmonėje.

Tuo metu viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančiame susitarime numatoma, kad viešieji pirkimai bus skirstomi į tris kategorijas: bendros įmonės „RB Rail“ organizuojamus pirkimus, konsoliduotus bendros įmonės pirkimus ir Baltijos šalių vietos bendrovių atskirai organizuojamus pirkimus su griežta „RB Rail“ priežiūra.

Pozicijos skiriasi

Albertas Šimėnas, LG generalinio direktoriaus pavaduotojas, kuris praėjusią viešai paskelbtame laiške išdėstė minėtas pretenzijas dėl „Rail Balticos“ viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos, paklaustas, kodėl ant susitarimo trūksta LG parašo, sako, jog jo nėra, nes nebaigtos oficialios pasirašymo procedūros.

„Šiuo metu vyksta teisės aktais numatytos procedūros, kurios su turiniu nesiejamos. Gavę dokumentą pagal numatytą tvarką jį pateikėme valdymo organams, t.y. LG valdybai, kuri ir turi priimti atitinkamą sprendimą. Aš negaliu prognozuoti, kokius sprendimus ji priims. Mūsų funkcija buvo perduoti sprendimą, tą mes operatyviai ir padarėme“, – VŽ sako jis.

Paklaustas, ar delsimas pasirašyti dokumentą nesusijęs su praėjusią savaitę pareikštomis pretenzijomis, pašnekovas teigia: „Praėjusią savaitę aš labai aiškiai pasakiau savo nuomonę. Ji nepasikeitė, bet nebūtinai mano nuomonė turi būti aukščiau visų. Aš tiesiog ją pasakiau, o toliau yra kompetentingos institucijos, kurios priima sprendimus.“

Savo ruožtu Saulius Girdauskas, susisiekimo viceministras, sako, jog šiuo klausimu sprendimą turi priimti LG vadovybė, o ne LG valdyba.

„Šiuo atveju apsispręsti turi vadovas, valdybai informacija yra pateikta. Jeigu bus toks teikimas, kad prašoma mūsų pritarimo, tada svarstysime, kol kas tokio teikimo neturime“, – nurodo viceministras.

Ponas Girdauskas viliasi, jog LG susitarimą artimiausiu metu pasirašys bei svarsto, jog LG parašo ant sutarties dar nėra, nes Stasys Dailydka, LG generalinis direktorius, yra išvykęs į komandiruotę: „Taip sutapo, kad sutarties dokumentai Vilnių pasiekė pirmadienį, o LG generalinis direktorius tuo metu kaip tik išvyko į komandiruotę. Kiek žinau, jis turėtų grįžti rytoj, tada ir kalbėsimės. Jei valstybės jau sutarė, manau, įmonės taip pat turi sutarti.“

Lietuva per bendrą įmonę ketina skelbti konkursus dėl 85 mln. Eur vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena–Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. Eur vertės geležinkelio ruožo Kaunas–Latvijos siena projektavimo. Estija per bendrą įmonę iki 2020 metų ketina skelbti 44 mln. eurų vertės linijos projektavimo, Latvija – 22,5 mln. eurų vertės Rygos mazgo projektavimo konkursą.

Nacionaliniu lygiu Lietuva skelbtų konkursus, kurių vertė – 144 mln. eurų, Estija – 142 mln. eurų, Latvija – 246,6 mln. eurų.