Sukirto rankomis dėl kelio „Via Carpatia“, gal antras kartas nemeluos

Planuojamo transporto koridoriaus „Via Carpatia“ schema. „Stanislawozog.pl“ nuotr.

7 šalių transporto ministerijų atstovai Varšuvoje šią savaitę pasirašė bendrą deklaraciją dėl transporto koridoriaus „Via Carpatia“ statybų. Realiai vienintelis konkretus teiginys joje yra toks, kad šio kelio reikia. Panaši deklaracija jau pasirašyta prieš dešimtmetį, bet rezultatai, švelniai tariant, menki.

Deklaraciją pasirašė Čekijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vengrijos atstovai. Stebėtojų teisėmis susitikime dalyvavo ir Graikijos bei Turkijos delegatai. Paramą projektui deklaravo ir Bulgarija.

Ne ES šalių dalyvavimas laikomas svarbiu, nes bendradarbiavimas kelių infrastruktūros projektuose automatiškai sustiprins ir politinį bendradarbiavimą Rytų partnerystės programos rėmuose.

„Šiandien šalių, kurios pasiryžo susijungti bendru kelius, išreikšta valia bendradarbiauti yra amžiaus įvykis. Prieš dešimtmetį Lancuto deklaracijoje tokią valią išreiškė 4 valstybės. Dabar antroje deklaracijoje dukart daugiau šalių patvirtino norą apipinti visą Vidurio ir Rytų Europą bendru kelių tinklu“, – Mareką Kuchcinskį, Lenkijos Seimo maršalką, cituoja kaimynų naujienų portalas „wnp.pl“.

Viskas – dėl ES lėšų

Taip pat užsimenama, kad šioje deklaracijoje, kaip ir ankstesnėje, konkretumų nedaug – nėra nei viešųjų konkursų, nei pačių darbų terminių, nei finansavimo pažadų. Vienintelis konkurentus dalykas – kad kelias yra svarbus regionui ir jo reikia. Dokumente taip pat minima, kad nepaisant bendro projekto neapibrėžtumo, darbai kai kuriose „Via Carpatia“ transporto koridoriaus atkarpose jau vyksta arba yra ruošiami dokumentai.

Tiesa, Lenkijos politikai pripažįsta, kad deklaracijos esmė – ne konkretumai. Dokumentas reikalingas tam, kad būtų popieriuje įtvirtintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir „aukštas projekto rangas“, kas leistų užtikrinti jam ES finansavimą ir įrašyti jį į Europai svarbių transporto projektų sąrašą, dar vadinamą TEN-T (angl. Trans-European Transport Network) tinku, iš karto, kai tik bus atnaujinamas šio tinklo žemėlapis. TEN-T tinklo keliams ES finansavimas skiriamas prioritetine tvarka.

Lenkai taip pat pripažįsta, kad pinigų jiems trūksta, nes ankstesnės valdžios patvirtintame transporto infrastruktūros plėtros plane yra projektų už 198 mlrd. PLN (45,6 mlrd. Eur), o lėšų biudžete – tik 107 mlrd. PLN (24,6 mlrd. Eur).

„Via Carpatia“ koridorius iš dalies persidengia su „Via Baltica“ keliu. Lietuvoje jis turėtų eiti nuo Kalvarijų sienos perėjos su Lenkija, per Kauną iki Klaipėdos.

Lenkijoje „Via Carpatia“, planuojama, eis S61, DK8 ir S19 keliais, nuo sienos su Lietuva, per Suvalkus, Balstogę, Liubliną ir Žešovą iki Barvniko sienos perėjos su Slovakija.

Komentarai