Kitąmet KLASCO iš „Achemos“ sulauks 20 mln. Eur investicijų

Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius, sako, kad šie metai sudėtingi, nes dėl geopolitinio nestabilumo prekybos rinkoje vyksta daug permainų: „Tai numatėme, prognozės rodė, kad žaliavų kaina kris, o jos yra pagrindiniai masiniai kroviniai. Kiek įmanoma su partneriais stengiamės dirbti taip, kad nebūtų krovinių pulsavimo. Tačiau tam tikros srautų korekcijos vyksta, nes įtaką daro tarptautinės biržos ir produktų kainos jose.“

Anot jo, bendrovės krovinių nomenklatūra pastaruoju metu tapo įvairesnė, tačiau sąrašo viršuje įsitvirtinusios rūšys atspindi nusistovėjusią specializaciją – sėkmingai veikia trąšų, grūdų, ratuotų transporto priemonių ir generalinių krovinių terminalai. Krovinių apyvarta juose svyruoja po kelis procentus į viršų arba į apačią, todėl tikimasi, kad pavyks išlaikyti pernykštę 12,2 mln. t metinę krovą.

Pašnekovas tikina, kad neužmirštas ir 15 mln. t planas: „Kai tokį tikslą užsibrėžėme, nežinojome, kad prasidės Ukrainos karas ir stipriai visus paveiks. Nenoriu prognozuoti, kada pasieksime 15 mln. t, tačiau jau kitąmet turime tikslą krovą po truputį vėl didinti. Investuojame, perkame technologinę įrangą – visa tai padės siekti tikslų.“

Galimybes atskleis studija

Ponas Pauža atkreipia dėmesį, kad sudėtingu pastaruoju laikotarpiu atlaikyti smūgius ir išlaikyti krovinių srautus padėjo pernai atliktos daugiau nei 20 mln. Eur investicijos į biriųjų krovinių terminalo plėtrą.

Daug dėmesio investuojant į infrastruktūros plėtrą, krovos technikos atnaujinimą bus skiriama ir toliau. „Achemos“ grupė kitąmet KLASCO investicijoms numačiusi skirti 20 mln. Eur.

Pašnekovas nelinkęs detalizuoti, kur jos bus nukreiptos. KLASCO jau yra pradėjusi buvusio istorinio Klaipėdos Vitės kvartalo, dabar – uosto dalies tvarkymo darbus. Tikėtina, nemaža dalis investicijų bus nukreipta ten. Bendrovės generalinis direktorius anksčiau yra minėjęs, jog nugriovus senus statinius ir perplanavus geležinkelio tinklą ši teritorija bus plečiama maždaug 40.000 kub. m talpos sandėliais ir atvirų aikštelių plotais.

Ateityje investicijų turėtų sulaukti ir Tarptautinės jūrų perkėlos (TJP) teritorija. Ilgus metus čia veikusi AB „DFDS Seaways“ pavasarį vieną laivybos liniją perkėlė į Centrinį Klaipėdos terminalą. Kol kas kitos dvi linijos – Klaipėda–Kylis ir Klaipėda–Fredericija – paliktos TJP, tačiau ateityje ir jas planuojama perkelti į CKT. Tokiu atveju pietinėje uosto dalyje įsikūrusios TJP teritorija liktų tuščia.

Ponas Pauža sako, kad šiuo metu užsienio ekspertai rengia studiją įvertinti, kokios rūšies terminalas galėtų atsirasti šioje uosto dalyje: „Turime įvertinti tarptautinę rinką, gretimų valstybių, kompanijų ekonominį augimą, geopolitinę erdvę ir tik tada priimti sprendimus. Savo veiksmus ir investicijas planuojame 10–15 metų į priekį, todėl būtina išsami analizė.“

Planuojama, kad studija bus baigta rengti pirmąjį kitų metų ketvirtį.

Akylai stebi latvius

Paklaustas apie konkurencinę aplinką, p. Pauža sako, kad pastaruoju metu jaučiamas didelis Latvijos uostų spaudimas – jie kėsinasi perimti per Klaipėdos uostą kraunamus baltarusiškus krovinius, kurių srautai pastaraisiais metais mūsų uoste stabiliai auga.

2013 m. baltarusiškų krovinių apyvarta Klaipėdos uoste siekė 8,8 mln. t, 2014 m. – 12,8 mln. t, o šiemet turėtų viršyti 14 mln. t. Tai sudaro apie 35% uoste kraunamų krovinių. Apie trečdalį KLASCO apyvartos taip pat sudaro baltarusiški kroviniai.

Konkurencinę atmosferą tarp kaimynų kaitina Latvijos uostų nerimas dėl didžiausią jų krovos apyvartos dalį sudarančių rusiškų krovinių. Tikėtina, kad ateityje Latvijos uostams tenkanti rusiškų krovinių dalis gali mažėti, todėl latviai baiminasi netekti svarbiausio savo uostų pajamų šaltinio ir vis labiau žvalgosi į krovinių srautus iš Baltarusijos.

„Nežinome, kaip latviams baigsis su rusų kroviniais, todėl atidžiai stebime situaciją ten. Latviai yra pagrindinai mūsų konkurentai, jie nori ir gali pervilioti mūsų krovinius. Privalome apginti savo rinką“, – dėsto p. Pauža ir džiaugiasi, kad šią sudėtingą padėtį supranta ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ir Susisiekimo ministerija, ir visos krovos kompanijos.

„Atsilaikyti galime tik visi kartu surėmę pečius. Krovinių siuntėjams turime siūlyti unikalius, išskirtinius sprendimus, kurie priklauso nuo visų mūsų bendradarbiavimo“, – įsitikinęs KLASCO vadovas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 27 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo