Inovacijų labiausiai reikia medikams ir geležinkelininkams
Iš 13 Ūkio ministerijos gautų paraiškų ikiprekybiniams pirkimams vykdyti 12 pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos. Vieną paraišką yra pateikusi Krašto apsaugos ministerija.
Pasak Ingos Čiuberkytės, „Lietuvos geležinkelių“ atstovės, ekspertų vertinimui pasiūlytos 6 idėjos. Viena - dėl ortofoto (nuotraukų iš oro) prietaiso, kuris leistų stebėti investicinių projektų įgyvendinimą bei augmeniją geležinkelio ruožuose.
Taip pat norima užsakyti geležinkelio produkcijos elektromagnetinio suderinamumo tyrimus bei sukurti tokių tyrimų metodiką. Dar vienas siūlymas – sukurti RBC (centrą, kuris reguliariai teikia informaciją apie traukinio vietą ir judėjimo kryptį) „Rail Baltica“ vėžei nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Kauno ir kt.
Ikiprekybiniai pirkimai – valstybės užsakymai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vykdyti, kai viešojo ir privataus sektoriaus lėšomis sukuriamas inovatyvusis produktas. Savo esme tai valstybės užsakymas sukurti rinkoje analogų neturintį produktą.
ES fondų finansuojamai priemonei „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ yra skirti 29 mln. Eur.
Kiekvieną ikiprekybinių pirkimų paraišką vertins 3 nepriklausomi ekspertai, kuriuos skiria MITA Fizinių ir technologijos mokslų sričių taryba. Apie vertinimo rezultatus pareiškėjai bus informuojami individualiai per 30 kalendorinių dienų.
Priemonės finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija. Numatomas finansavimo intensyvumas – 85%. 15% lėšų turės skirti perkančioji organizacija. Norima, kad kokią nors dalį išlaidų, kuriant prototipą, padengtų ir verslas.
Feliksas Miliutis, advokatų kontoros „Glimsted“ vyresnysis teisininkas, atkreipia dėmesį, jog ikiprekybiniai pirkimai turėtų būti aktualūs inovatyvioms smulkiojo ar vidutinio verslo įmonėms, kadangi jos vėliau turės teisę uždirbti iš šio pirkimo metu sukurto produkto, paslaugos ar proceso.
Jo nuomone, geriausiai išmanydamos tam tikro sektoriaus perkančiųjų organizacijų problemas, inovatyvios įmonės neturėtų laukti perkančiųjų organizacijų kvietimų, bet pačios koordinuojančiajai institucijai - Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai arba tiesiogiai perkančiosioms organizacijoms siūlyti idėjas, galinčias būti ikiprekybinio pirkimo objektu.
Per ikiprekybinius pirkimus, pasak Evaldo Gusto, ūkio ministro, valstybė tampa išmania pirkėja, o verslui suteikiama galimybė pasidalinti rizika su valstybe ir gauti finansavimą. Įsipareigojimų, kiek produktų per ikiprekybinius pirkimus gali būti sukurta iki 2020 m., Ūkio ministerija nėra prisiėmusi., tačiau tikimasi, kad pirmoji tokiu būdu sukurta inovacija pasirodys jau 2017 m.
