Tvarios pakuotės iššūkiai: ar verslai daro pakankamai? Ką atskleidžia naujausi pakuočių tyrimai Europoje
Tačiau ar prekybininkai ir prekių ženklai iš tiesų daro pakankamai, kad atlieptų šiuos lūkesčius? Naujausi tyrimai padeda aiškiau pamatyti realią padėtį Europoje.
Tvarumo paradoksas: norime geriau, bet ne brangiau
2025 m. „Pro Carton“ (Europos kartoninės pakuotės gamintojų asociacijos) tyrimas atskleidė įdomų europiečių požiūrį. Net 89 % apklaustųjų teigė, jei turėtų galimybę, rinktųsi kartoninę pakuotę vietoje plastiko. Popierius ir kartonas vartotojams atrodo natūrali, pažįstama ir, svarbiausia, lengviausiai perdirbama medžiaga.
Vis dėlto atsakymuose atsiranda ir kita tiesa – didžioji dalis europiečių tvarią pakuotę rinksis tik tada, jei ji nekainuos daugiau. Gyvenimo išlaidoms šoktelėjus į pirmą vietą tarp visų žmonių rūpesčių, pirkėjai nori „gera aplinkai, bet už normalią kainą“.
Tai ir yra didžiausias verslų iššūkis šiandien: padaryti tvarią pakuotę, bet tuo pačiu išlaikyti konkurencingą produkto kainą.
Kartonas ir gofruotas kartonas tampa „auksiniu standartu“
Tyrimų duomenys rodo aiškią kryptį – tiek kartonas, tiek gofruotas kartonas tampa tvarios pakuotės sinonimu. Tai nėra tik mada. Europiečiai šias medžiagas laiko patikimiausiomis ir „tikrai perdirbamomis“: net 84 % tiki, kad kartono pakuotė bus perdirbta tinkamai.
Kartonas ir visos gofruotojo kartono rūšys yra vizualiai mažiau siejamos su tarša ir aiškiai suvokiamos kaip natūralios medžiagos.
Prekių ženklai tai jaučia: prekybos tinklų lentynos pamažu keičiasi, o daugelis naujų produktų į rinką ateina su popierine, kartono ar gofruoto kartono pakuote. Tačiau tai dar nėra visuotinis standartas – pokytis vyksta, bet ne visur vienodai.
Pakuotė – tylus prekės ženklo ambasadorius
2025-ųjų McKinsey ir Amcor tyrimai sutaria: pakuotė šiandien yra tikra, o ne deklaratyvi prekių ženklo reputacijos dalis. Tai patvirtina ir šių organizacijų svoris: McKinsey & Company – viena didžiausių pasaulio verslo konsultacijų bendrovių, atliekanti plataus masto vartotojų ir rinkos tyrimus, o Amcor – pasaulinė pakuočių gamybos lyderė, daugelį metų analizuojanti, kaip pakuotės medžiagos ir ženklinimas veikia pirkėjų pasirinkimus.
Žmonės sprendimus priima labai paprastai: jei pakuotė atrodo neperdirbama, plastikinė ar perteklinė, prekės ženklas laikomas mažiau atsakingu. Ir atvirkščiai: paprastos, lengvai perdirbamos medžiagos
(popierius, kartonas, gofruotas kartonas) ir aiškios rūšiavimo instrukcijos vartotojui signalizuoja, kad prekės ženklas gerbia jų pasirinkimus ir atsakingai žiūri į aplinkosaugą.
Tai nėra mažmožiai. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusė europiečių bent kartą yra pasirinkę ar atsisakę produkto vien tik dėl jo pakuotės. Tai įspėjimas verslui: jei pakuotė iš esmės neatitinka tvarumo standartų, gražaus dizaino nebepakanka.
Ko labiausiai tikisi vartotojai?
Jei reikėtų tvarumą suvesti į tris žodžius, tyrimai rodytų aiškų atsakymą: paprastumas, perdirbamumas, aiškumas.
Europiečiai ypač kreipia dėmesį į:
- Ar pakuotę galima lengvai perdirbti? Tai vienas svarbiausių kriterijų perkant naują prekę.
- Ar etiketėje aiškiai nurodyta, kaip tai padaryti? Net 84 % vartotojų sąmoningai ieško perdirbimo žymėjimo.
- Ar pakuotė pagaminta iš vienos medžiagos, o ne kelių rūšių? Mono–medžiagos tampa norma.
Tai reiškia, kad 2025-aisiais pakuotės dizaino esmė yra ne galybė apdailos efektų – folijavimas, UV lakavimas, įspaudai ar papildomi plastiko sluoksniai (laminatai), o aiškus, funkcionalus sprendimas, pagamintas iš lengvai perdirbamų medžiagų.
Ar verslas daro pakankamai?
Atsakymas nėra vienareikšmis. Didieji prekių ženklai ir prekybos tinklai jau investavo į tvarią pakuotę, ypač ten, kur tai akivaizdžiai matoma vartotojams. Tačiau mažesni gamintojai dažnai susiduria su realia kliūtimi: tvari pakuotė gali kainuoti brangiau, o pirkėjai nėra linkę tiek mokėti. Tai lėtina tvarių pakavimo sprendimų diegimą.
Tyrimai aiškiai rodo, kad vartotojai tikisi daugiau skaidrumo, aiškumo ir mažiau plastiko. Dalis prekių ženklų vis dar renkasi mišrias, sunkiai perdirbamas pakuotes vien dėl tradicijos arba dėl įpročio. Pokytis vyksta – bet ne taip greitai, kaip norėtų vartotojai.
Kur juda Lietuvos rinka: pavyzdys, vertas dėmesio
Europos tyrimų žinutė aiški: žmonės nori paprastesnės, lengvai perdirbamos pakuotės ir tikisi, kad verslai imsis iniciatyvos. Tai matyti ir Lietuvoje. Ypač tai ryšku pakavimo medžiagų ir pakuočių e-prekyboje, kur pirkėjai sprendimus priima akimirksniu, remdamiesi pakuotės medžiaga, kaina ir tvarumo pažadais.
VERSLO TRIBŪNA
Tvari pakuotė šiandien jau nėra tik papildomas privalumas – ji tapo vienu svarbiausių faktorių, lemiančių vartotojų požiūrį į prekės ženklą. Europos tyrimai rodo, kad žmonės pakuotę vertina ne mažiau kritiškai kaip patį produktą: nuo medžiagos, iš kurios pagaminta pakuotė, bei jos konstrukcijos iki perdirbimo instrukcijų ir realaus poveikio aplinkai.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Šioje rinkoje verslai tvarumą supranta skirtingai: vieni siūlo įvairių tipų medžiagas, o kiti renkasi nuoseklią, aiškiai apibrėžtą kryptį. Vienas tokių pavyzdžių – Kaune veikiantis SUPERBOX, kuris tiek savo el. parduotuvėje, tiek fizinėje parduotuvėje daugiausia siūlo popieriaus, kartono ir kitų natūralių medžiagų pakuotes bei pakavimo priemones, beveik visiškai atsisakydamas plastiko. Dauguma šių gaminių pagaminti iš sertifikuotos žaliavos, todėl toks pasirinkimas itin dera su šiandienos pirkėjų lūkesčiais.
Itin platus SUPERBOX pakuočių asortimentas leidžia greitai rasti tinkamas pakuotes įvairiems poreikiams, o patogi paieškos sistema padeda lengvai atsirinkti pagal dydį, tipą ar paskirtį.
Svarbu ir tai, kad SUPERBOX dirba ne tik kaip el. parduotuvė, bet ir kaip sprendimų partneris. Ši platforma padeda verslams susikurti individualias, tvarias pakuotes, kurios atliepia naujausias Europos tendencijas ir yra gerai vertinamos pirkėjų.
Tokios iniciatyvos rodo, kad Lietuvos verslai pakavimo srityje nuosekliai juda pirmyn prie skaidresnės, atsakingesnės ir vartotojams svarbios pakuotės vizijos. O tai gali tapti konkurenciniu pranašumu greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
