Vilnius gali aplenkti Rygą ir tapti didžiausia Baltijos šalių sostine
Vilnius pernai pritraukė 3.600 žmonių iš kitų Lietuvos regionų – beveik 60% visų vidinių migrantų. Ir tai atsvėrė emigracijos mastą. Kaunas ir Klaipėda pritraukė atitinkamai po 1.300 ir 1.200 žmonių, bet emigracijos mastas iš šių miestų buvo didesnis.
„Tačiau, jei pažiūrėtume į ekonomiškai aktyviausią gyventojų grupę, 25-39 metų amžiaus žmones, kurie ir yra miestų variklis, tai per pastaruosius trejus metus Vilnius jų pritraukė daugiausiai iš visų Baltijos šalių miestų – augimas siekė 9%. Šios amžiaus grupės žmonių dalis Vilniuje pernai sudarė ketvirtadalį visų miesto gyventojų“, – IX-ajame Lietuvos Urbanistiniame forume kalbėjo Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Minėtos amžiaus grupės žmonių nuo 2012 m. iki 2015 m. padaugėjo Estijos mieste Tartu (7%), sostinėje Taline (6%) ir Kaune (1%). Latvijos sostinėje Rygoje tokių gyventojų skaičius nepakito. Visuose kituose Baltijos šalių miestuose ekonomiškai aktyviausių žmonių, kuriems reikia būsto, infrastruktūros, socialinės infrastruktūros – sumažėjo. Daugiausiai jų neteko Rėzeknės miestas Latvijoje (13%), Alytus (12%), Ventspilis (11%).
infogr.am::infogram_0_25_39_m_amziaus_gyventoju_dalis_lietuvos_miestuose_2015_m
infogr.am::infogram_0_gyvrntoju_sk_sostinese
„Būtent dėl šios tendencijos Vilniuje stebime tokias aktyvias statybas, paklausą butų rinkoje, transporto spūstis, nepaisant visų aplinkkelių, vaikų darželių trūkumą. Jei tendencijos drastiškai nesikeis, tai laiko klausimas, kada Vilnius, o ne Ryga bus didžiausia Baltijos šalių sostine“, – kalba p. Mauricas.
Per dešimtmetį dėl išorinės ir vidinės migracijos Talinas pagausėjo 8.900 gyventojų, Vilnius – 7.400. Nors iš kitų Lietuvos regionų į sostinę atsikėlė 13.000 gyventojų, 5.000 emigravo. O Ryga per šį laikotarpį neteko 3.200 žmonių.
„Ryga pagal gyventojų skaičių formaliai yra didesnė už Vilnių, čia gyvena 23.000 daugiau vyresnio amžiaus žmonių (55–65 metų). O Vilniuje 7.000 daugiau jaunimo (15–25 metų amžiaus). Ekonomiškai stipriausios gyventojų grupės žmonių turime 8.000 mažiau, tačiau Vilniuje jų kasmet daugėjo po 3.000-4.000“, – demografinę situaciją analizuoja p. Mauricas.
infogr.am::infogram_0_gyvetoju_skaicis_vilniuje_rygoje_taline
Rizikuoja netekti miesto statuso
Ponas Mauricas teigia, kad Lietuvoje formuojasi trys pagrindiniai centrai – Vilnius, europinio lygio miestas, ir Kaunas su Klaipėda kaip regioniniai centrai. Šiauliai, Panevėžys, Alytus ir Marijampolė rizikuoja prarasti didmiesčių statusą – gyventojai palieka miestus, mažėja ekonomiškai stipriųjų grupė, ir prastėja užimtumo rodikliai.
„Miestų ateitis priklauso nuo gyventojų užimtumo. Vertinant, kaip jis keitėsi per pastaruosius penkerius metus, tai kol kas trims didiesiems Lietuvos miestams sekasi neblogai, o Kaunas pagal šį rodiklį eina koja kojon su Vilnium. Šiauliams ir Panevėžiui reikėtų pasimokyti iš Telšių. O kituose miestuose situacija gana prasta“, – teigia p. Mauricas.
infogr.am::infogram_0_vidine_ir_isorine_migracija_2014_m
infogr.am::infogram_0_uzimtuju_pokytis
Būtina stiprinti savivaldą
„Reikia suprasti, kad žmonės išvažiuoja iš miestų, nes ten nėra ką veikti. Jie kraustosi į ekonomiškai stiprius regionus, miestus, kur gali būti reikalingi. Visoje Europoje stebime šį reiškinį. Žmonės masiškai kraustosi iš Rytų Vokietijos į Vakarų Vokietiją. Švedija koncentruojasi į tris miestus – Stokholmą, Malmę, Geteburgą. Suomija telkiasi Helsinkyje“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.
Anot jo, šios tendencijos Lietuvoje neišvengiamos ir negalima jų nepaisyti. Pirmiausia reikia liautis telkti visą dėmesį į infrastruktūros plėtrą, kuri besitraukiantiems miestams taps našta, ir imtis stiprinti savivaldą.
„Per 25-erius metus mums labiausiai nepavyko kurti savivaldos. Vis dar esame įsikibę sovietinio valdymo modelio. Tai yra demokratinis centralizmas, kai centrinė valdžia, sukaupusi visas galias ir finansines galimybes savo rankose, nuleidžia funkcijas savivaldai ir duoda šiek tiek pinigų kaip nors tas funkcijas įgyvendinti. Savivaldybių administracijos neturi įtakos savo miestų ekonomikai. Ir reta savivaldybė turi rimtą ekonomikos departamentą, kuris turėtų miesto viziją, žinotų, kokių investicijų reikėtų prisitraukti, kokių žmonių trūksta“, – dėsto p. Dargis.
Jis teigia, kad miestų reikšmė tik didės, o jei savivalda neturės ekonominių svertų šeimininkauti savo miesto teritorijoje ir rūpintis gyventojų gerove, tai valstybės neturi šansų būti konkurencinga.
