Konstitucinis teismas: NT apmokestinimo tvarka prieštarauja Konstitucijai

Tai antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Jo priimtame nutarime pripažinta, kad Konstitucijos reikalavimų dėl asmenų lygiateisiškumo principų ir valstybinės apsaugos šeimos institutui neatitinka NT mokesčio įstatymo nuostata, „pagal kurią šeimos narių NT apmokestinamas visas kartu, taikant tokią pačią neapmokestinamąją vertę, kaip ir vieno fizinio asmens, nelaikomo šeimos nariu, turtui“.

Nutarime konstatuota, kad asmeniui, kuris yra laikomas šeimos nariu, „nustatytas mažiau palankus apmokestinimo NT mokesčiu teisinis reguliavimas nei kitiems fiziniams asmenims: nustatant šį mokestį asmeniui, kuris laikomas šeimos nariu, skaičiuojama ne tik jam priklausančio ar jo įsigyjamo turto, bet kartu ir jo šeimos narių NT vertė“.

„Tiek fizinio asmens turtui, tiek visam šeimos narių turtui taikoma tokia pati neapmokestinamoji NT vertė – 220.000 Eur. KT vertinimu, taip sudaromos prielaidos apmokestinti šeimos nariais laikomų asmenų mažesnės vertės NT, palyginti su atitinkamu kitų fizinių asmenų turtu. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes NT mokesčio mokėtojai traktuojami skirtingai – atsižvelgiant į tai, ar pagal įstatymą jie yra laikomi šeimos nariais, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tokį nevienodą traktavimą būtų galima objektyviai pateisinti“, – teigiama KT pranešime spaudai apie priimtąjį nutarimą.

Jame pažymėta ir tai, kad Seimas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, „neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtinto valstybės įsipareigojimo užtikrinti, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos“.

KT šią bylą išnagrinėjo pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą ištirti NT mokesčio įstatymo atitiktį Konstitucijai tiek, kiek jame nebuvo numatyta galimybė tam tikrus fizinius asmenis atleisti nuo šio mokesčio arba jį sumažinti. Pareiškėju tapęs teismas teigė, kad „nenumačius tokios galimybės ir nenustačius atitinkamų kriterijų, susijusių su šeimos finansine padėtimi, jos mokumu, šeimoje augančių nepilnamečių vaikų padėtimi ir skaičiumi, yra neginami šeimos ir nepilnamečių vaikų teisėti interesai“.

Kartu KT savo nutarime pripažino, kad NT mokesčio įstatymas tiek, kiek jame nebuvo nustatyta jokių išimčių ar lengvatų fiziniams asmenims, privalėjusiems mokėti NT mokestį nuo turto, kurio vertė viršijo 1 mln. Lt, neprieštaravo Konstitucijai.

KT pažymėjo, kad „mokesčių išimčių ir lengvatų nustatymas yra socialinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo – Seimo kompetencijai“. Pastarasis turi nuožiūros laisvę įstatymu nustatyti mokesčių išimtis ir lengvatas (arba jų nenustatyti), atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės finansines galimybes, ekonominės ir socialinės politikos prioritetus. Tačiau tai turi būti daroma nepažeidžiant Konstitucijos.

KT atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą mokestį turėjo mokėti tik didelės vertės NT turintys ar jį įsigyjantys asmenys, be to, šiuo mokesčiu buvo apmokestintas ne visas didelės vertės NT, o tik 1 mln. Lt viršijusi jo mokestinės vertės dalis.

KT pažymėjo, kad, „įgyvendindamas konstitucinę valstybės priedermę saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, įstatymų leidėjas gali pasirinkti įvairias nepilnamečių vaikų turinčių šeimų apsaugos ir paramos joms formas“.

„Socialinė parama fiziniams asmenims, šeimoms teikiama pagal kitus įstatymus. Be to, Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta galimybė atidėti NT mokesčio nepriemokos mokėjimą, jeigu mokesčių mokėtojas patirtų didelių finansinių sunkumų“, – rašoma KT pranešime spaudai apie priimtąjį nutarimą dėl galiojančios apmokestinimo NT mokesčiu tvarkos.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą