Kodėl buksuoja inovatyvios Lietuvos vizija
infogr.am::2cf430c6-c068-462f-aaa9-2d86d0277afd
Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva buvo surinkta apie 50 specialistų iš mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir ministerijų komanda, kuri nurodė esmines problemas, kurios šaliai trukdo tenkinti inovatyvumo ambicijas ir nubrėžė pagrindines gaires.
„Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos veiklos rezultatai neatitinka šalies socialinės ir ekonominės plėtros poreikių, o atlikti įvairūs tarptautiniai Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos būklės vertinimai rodo, kad esamų ir numatomų priemonių komplektas yra nepakankamas“, - gairėse nurodo prezidentė.
Anot jos, šalies mokslo ir inovacijų sektoriaus trūkumai yra sisteminiai ir susiję ne tiek su išteklių stoka, kiek su efektyviu jų panaudojimu.
„Daugelis visuomenės raidos ir konkurencingumo rodiklių tebėra blogėjantys, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Europos Komisijos 2016 m. Lietuvos ataskaitose valstybei rekomenduojama gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti technologijų kūrimą, didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę“, - nurodoma prezidentūros Seimui teikiamame gairių pakete.
Tiesa, prezidentūros ir ekspertų parengtose gairėse nėra nieko naujo. Nuolatinis „Verslo žinių“ skaitytojas pastebės, kad apie šias problemas įvairūs specialistai ir organizacijos kalba daugiau nei dešimtmetį. Didžiosios dalies jų sprendimo variantai su trumpais pasirodymais Seimo posėdžiuose jau ilgą laiką dūla politikų stalčiuose taip ir netapdami prioritetiniais. Ir prezidentė nurodo tam racionalią priežastį: Seime nėra atsakingų už inovacijų politikos formavimą.
Atsakingų nėra
Su inovacijomis susijusios pastabos labiausiai liečia Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijas, kurios atitinkamai yra atsakingos už inovacijų ir mokslo politikos įgyvendinimą. Ironiška, bet šiuos ketverius metus inovacijų klausimų glaudžiai bendradarbiauti turėjo tos ministerijos, kurios absoliučiai nesusikalba tarpusavyje. O kai nėra vienos atsakomybės, labai lengva postringauti, kad pats labai stengeisi, tik kiti vilkino laiką.
Tačiau prieinant prie atsakomybių už inovacijų politikos formavimą Seime patenkame į dar didesnę nežinią. Šią sritį kaip ir galėtų kuruoti Švietimo, mokslo ir kultūros arba Informacinės visuomenės plėtros komitetas, bet iniciatyva netrykšta nei vienas.
Dėl to prezidentė siūlo šios srities koordinavimą perleisti šiuo metu Vyriausybėje daugiau patariamąjį balsą turinčiai Strateginei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų tarybai. Seime ji formuotų politiką ir būtų kuriuojama, greičiausiai, vieno iš minėtų komitetų.
Na, ne atskiras komitetas ir ne atskira ministerija, kuri įvykdytų jo sumanymus, bet žingsnelis į atsakomybių problemos sprendimą galėtų būti žengtas. O tada jau prieikime prie konkrečias sritis liečiančių problemų.
Reformos – fragmentiškos
Seimui teikiamose gairėse nurodoma, kad švietimo sistema kenčia nuo „fragmentiškų reformų“. Neefektyviai veikia mokymo institucijų tinklas. Pakanka pažvelgti vien į aukštąjį mokslą, kur veikia 20 universitetų ir 2 kunigų seminarijos bei 25 kolegijos.
Mokytojų rengimas šalyje nepaliaujamai bando pramušti aukštojo mokslo dugną. Pedagogikos studijas gali pasirinkti tie žmonės, kurie vos išlaikė valstybinius brandos egzaminus, o ir jų ruošimu užsiima ne patys geriausi šalies universitetai.
Be to, nesusiderina švietimo pasiūla ir rinkos paklausa. Daug kartų kartota, kad per daug moksleivių renkasi socialinių mokslų studijas, o vienos srities specialistų perteklius didina nedarbo rodiklius. Mokymosi visą gyvenimą sistema taip pat nėra veiksminga.
Prezidentė ir specialistai tam siūlo sukurti ir įgyvendinti bendrąją mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo aukštosios mokyklos, visur turėtų būti įgyjamas kuo vienodesnis pedagoginis išsilavinimas.
Be to, norima labiau orientuoti bendrojo lavinimo mokymą į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos meno ar dizaino ir matematikos sritis. Kartu siūloma ir reorganizuoti mokyklų tinklą, užtikrinti visų lygių švietimo įstaigų vadovų rotaciją ir stiprinti tarptautiniu mastu galinčias konkuruoti aukštąsias mokyklas.
Moksle trūksta efektyvumo
Kalbant apie mokslo finansavimą galima pastebėti, kad palyginti su didele dalimi ES valstybių jis vis dar nedidelis, nors ir auga. Tačiau problemų negalima suversti tik „per mažam“ finansavimui. Tarptautinės organizacijos yra ne kartą bedusios pirštu, kad mokslo pajėgumai yra išnaudojami nepakankamai, o sistemos valdymas neefektyvus. Be to, mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimas visuomenės gerovei ir ūkio plėtrai išlieka iššūkiu. Kad ir kokią brangią ir naudingą techniką įsigyja universitetai, dažnai ji ir lieka vidiniam naudojimui. Prezidentė šioje srityje nurodo 8 gaires.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::a5654f28-6946-4946-93cc-44c499b44dff
Mažai investicijų
Ponia Grybauskaitė pripažįsta, kad inovacijų skatinimas verslo sektoriuje yra fragmentuotas, o Europos Sąjungos remiamų ir nacionaliniu mastu kuriamų programų nepakanka. Apie rizikos kapitalo rinkos seklumą yra užsiminusi ir Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija. Be to, aiškiai pastebima, kad baigiantis ES lėšas naudojančių fondų investavimo laikotarpiui, o naujo pradžiai vėluojant, bent trumpam rizikos kapitalo investicijų gali būti gerokai mažiau.
Imonių investicijos į inovacijas irgi menkos, dažnai jos dar ir apsiriboja įrangos atnaujinimu, o ne naujų produktų kūrimu ir tobulinimu. Tiesa, kad ir kiek būtų kalbama, kad investicijas galėtų paskatinti grąžinta reinvesticijų lengvata, kol kas dėl to niekaip nesusitariama.
VERSLO TRIBŪNA
Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
Šalies prezidentės gairėse šioms problemoms spręsti nurodoma, kad būtina sukurti nuolat veikiančią inovacijų kūrimo paskatų sistemą ir nukreipti viešąsias investicijas į smulkiąsias ir vidutines įmones, kurios veikia prioritetinėse mokslo ir ūkio plėtros srityse.
Taip pat ji pastebi, kad reikia lankstesnių finansų inžinerijos priemonių, bandomosios gamybos ir prototipų kūrimo palengvinimų. Kartu su tuo svarbu ir užtikrinti stambių tarptautinių mokslo ir verslo projektų plėtrą.
Gairėse numatomos ir visų šių problemų sprendimo pagal gaires stebėjimo mechanizmas. Pagal jas vyriausybė dar prieš rinkimus planuoja parengti gairių įgyvendinimo priemonių planą su finansiniais įsipareigojimais. Tiesa, įgyvendinimu turės užsiimti jau kita vyriausybė.
