„Infobalt“ prie didžiųjų stalo kviečia ir pradedančiuosius
„Labiausiai išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad sėkmingai veikiančios didžiosios bendrovės keičia savo verslo modelį ir kuria investicijų fondus, skirtus jaunoms ir didelį potencialą augti turinčioms kompanijoms. Visgi Lietuvoje tendencija investuoti ir ieškoti sinergijos tarp subrendusio verslo bei startuolių išryškėjo tik pastaraisiais metais. Sekdamos Vakarų valstybių pavyzdžiu, subrendusios mūsų šalies IRT sektoriaus kompanijos dairosi naujų paslaugų ar produktų vystymo idėjų. Bendrovės ieško stiprių kūrėjų ir novatorių, su kuriais galėtų pasidalinti patirtimi, paremti, investuoti, nupirkti ar kitaip bendradarbiauti“, – sako Paulius Vertelka, „Infobalt“ vykdomasis direktorius.
Iš tikrųjų asociacija padėtį kiek pagražina, minima tendencija Lietuvoje dar neišryškėjo. Turime vos kelis realius stambaus verslo ir pradedančiųjų bendradarbiavimo pavyzdžius. „Infobalt“ startuolių komiteto įsteigimas yra bene pirmoji centralizuota ir koordinuota tokio pobūdžio stambaus verslo iniciatyva.
VŽ dar šių metų kovą rašė, kad didelės įmonės galėtų savo jėgomis skatinti inovacijas ir puoselėti jų daigus, kaip tai daro kai kurios kitų šalių bendrovės, bet daugelis Lietuvos įmonių, jei ir investuoja, tai tik į tas naujoves, kurios padeda tobulinti jų pačių tiesioginę veiklą ir procesus. Jauno verslo akseleratorių ar rizikos kapitalo fondų mūsų įmonės, priešingai nei „Deutsche Telecom“ ar bankas „Barclays“, nekuria. O ir kitokių bendradarbiavimo formų privengia.
Tik keli geri pavyzdžiai
Tiesa, rėmimo idėjų į Lietuvos finansų sektorių atveža užsieniečiai. Štai apie 1.500 darbuotojų Lietuvoje turintis Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ pernai liepą paskelbė kuriantis atskirą erdvę „Rise Vilnius“, skirtą pradedantiesiems, dirbantiems su finansų technologijomis.
Ponas Vertelka mini ir kelis kitus sėkmingo jaunų verslų ir rinkos senbuvių bendradarbiavimo pavyzdžius, tokius kaip „Blue Bridge“ grupei priklausančią įmonę „Teamgate”, „Alnos“ grupėje gimusią „DocLogix“ bei su „Teo“ jau kurį laiką bendradarbiaujančią „SEMS Technologies“. Geriau pagalvojus galima būtų atrasti dar keletą pavyzdžių. Bet jų nėra daug. „Barclays“ pėdomis galėtų žengti ir „Microsoft Lietuva“, IBM bei kitų tarptautinių korporacijų, jau turinčių savo akseletarorius ar rizikos kapitalo padalinius, atstovai Lietuvoje. Be abejo, tokių sprendimų vietos vadovai patys priimti negali. Tačiau, iniciatyvos rodyti niekas nedraudžia. Arianas Lewisas, „Barclays“ grupės atvirų inovacijų padalinio vadovas, VŽ yra sakęs, kad idėja „Rise“ projektą išplėsti į Lietuvą kilo ne aukščiausio lygio vadovams Londone, bet čia esančiam kolektyvui. Tad precedentas, galima sakyti, jau yra.
„Infobalt“ nori, kad investicijų, rėmimų ir kitokių formų bendradarbiavimo atsirastų daugiau. Įmonės tokį norą irgi deklaruoja.
Mantas Goštautas, „Teo“ ir „Omnitel“ verslo plėtros vadovas sako, kad bendrovė šiuo metu yra pasirengusi prisidėti prie inovacijų įgyvendinimo bet kurioje jų kūrimo stadijoje.
„Šiandien turime visas galimybes startuolių paslaugas teikti per įvairius pardavimo ir atsiskaitymo kanalus. Esame didelės „Telia Company“ grupės dalis ir galime tapti ne tik investuotojais į startuolio verslo plėtojimą, bet ir vartais į pasaulines rinkas“, – teigia p. Goštautas.
Aurelijus Liubinas, tarptautinio pripažinimo sulaukusio startuolio „Deeper“ vadovas pastebi, kad pokyčiai vyksta ir kitose šalyse.
„Rinkoje ilgai vyravo tradicinis verslo vystymo požiūris ir didžiųjų įmonių politika, neleidžianti kurti vidinių įmonės startuolių. Tam paprastai nebūdavo skiriami biudžetai, o apie poreikį skatinti inovacijas nebuvo net galvojama. Tačiau šiandien stebime korporacijose atsirandančias naujas strategines kryptis, kai didieji verslai, suprasdami pokyčių ir šiuolaikiškų, inovatyvių sprendimų poreikį bei darbuotojų potencialą, pradeda plėtoti inovacijas bei steigti tam skirtus fondus įmonės viduje. Pastebiu, jog toks požiūris jau formuojasi ir Lietuvoje“, – sako „Deeper“ vadovas.
