Smulkiųjų kreditų bendrovės suskaičiavo, kiek milijonų praras dėl pataisų

Publikuota: 2015-11-04
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seime šią savaitę svarstomos Vartojimo kredito įstatymo pataisos smulkiųjų kreditų bendrovių pajamas turėtų sumažinti bent 23%, o pelną – tris kartus.

Tokius savo atliktus skaičiavimus skelbia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Tiesa, vienas pataisų iniciatorių – rinkos reguliuotojas Lietuvos bankas – į skaičiavimus žiūri skeptiškai.

Tarp Seime svarstomų siūlymų numatyta dabar 200% siekiančią metinę vartojimo kredito kainos normą pakeisti į dvi ribas – 75% metinių palūkanų ir 0,04% administravimo mokesčių per dieną. Taip pat ketinama apriboti delspinigių mokėjimą, įvesti prievolę bendrovėms tikrinti, ar paskolos prašantysis nėra įrašytas į neįgaliųjų asmenų registrą. Numatoma ir daugiau pokyčių.

Jei tokios taisyklės būtų galiojusios jau pernai, 12 asociacijos bendrovių pelnas būtų siekęs ne 13,23 mln. Eur, o 4,51 mln. Eur, mat būtų didėjusios išlaidos ir mažėjusios pajamos, rodo LSVKA atlikta analizė.

Tiesa, jei būtų priimti kai kurie papildomi Seimo narių pasiūlymai, pavyzdžiui, sumažinti BVKKMN iki 36% – galutinis rezultatas būtų 12,73 mln. Eur nuostolis, kuris susidarytų pajamoms sumažėjus daugiau nei 4 kartus.

„Aiškėjant galutinėms įstatymo nuostatoms įvertinome dabartinį įmonių verslo modelį – kainodarą, kreditų portfelio struktūrą, pajamas – ir atitinkamai perskaičiavome finansinius rodiklius, pritaikydami siūlomus ribojimus“, – skaičiavimus aiškina Liutauras Valickas, LSVKA vadovas.

Anot jo, didžiausią įtaką pajamoms, be abejo, turėtų kredito kainos ribojimas, tačiau prisidėtų ir kitos siūlomos priemonės – pavyzdžiui, delspinigius šiuo metu įmonės skaičiuoja iki 12 mėn., o planuojama laikotarpį apriboti iki 6 mėn. Išlaidas 2,7 mln. Eur išpūstų reikalingos investicijos į technologijas, papildomos pajamų vertinimo išlaidos ir dar vieno registro tikrinimas.

infogr.am::infogram_0_lsvka_rezultatai_ir_numatoma_pataisu_itaka

Įtakos nemato

Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, asociacijos skaičiavimus vertina skeptiškai.

„Lietuvos bankas nerenka išsamios informacijos apie vartojimo kredito davėjų pajamas ir sąnaudas, nežino LSVKA skaičiavimuose naudotų prielaidų, todėl išsamiai įvertinti tos organizacijos pateiktų duomenų neturime galimybės, – rašoma banko VŽ atsiųstame jo komentare. – Tačiau akivaizdu, kad nuolat girdimi gąsdinimai apie milžiniškus greitųjų kreditų veiklos nuostolius ar masinius bankrotus yra, švelniai tariant, gerokai perdėti.“

Tokią nuomonę Lietuvos bankas remia savo analize, kuri rodo, kad smulkieji kreditai iš esmės nebėra pagrindinis juos teikiančių kredito bendrovių pajamų šaltinis. Jos, kaip rodo ir pačios LSVKA duomenys, daugiau teikia stambesnių nei 290 Eur kreditų ilgesniais laikotarpiais.

Pasak p. Šapokos, tokių kreditų vidutinė metinė palūkanų norma sudaro 63%, o BVKKMN – 102%, tad Seime svarstomi pakeitimai įtakos „daugumai tokių vartojimo kreditų apskritai neturėtų“.

„Bet kokios sumos 12 mėnesių kreditui su mėnesiniais periodiniais mokėjimais, taikant 75% metinę palūkanų normą ir papildomus maksimalius mokesčius, kurie būtų sumokami sutarties sudarymo momentu, BVKKMN sudarytų 193%, o tai yra gerokai daugiau nei šiuo metu praktikoje taikoma vidutinė BVKKMN. Pajamos, gaunamos iš mažesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų išdavimo, Lietuvos banko skaičiavimais, sumažėtų apie 10%“, – aiškina p. Šapoka.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.24
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 36

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
FNTT vadovas: „Revolut“ veikla Lietuvoje gali sukelti problemų 24

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Antonis Mikulskis pareiškė, kad Jungtinės Karalystės...

Finansai
2019.05.15
V. Vasiliauskas: Lietuvos bankas tęs bendradarbiavimą su Seimu 1

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime...

Finansai
2019.05.14
Seimas nepritarė rezoliucijai dėl nepasitikėjimo Vitu Vasiliausku 16

Seimas antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl nepasitikėjimo centrinio banko vadovu Vitu Vasiliausku.  

Verslo aplinka
2019.05.14
S. Skvernelis reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko vadovu  43

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad nepasitiki Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Verslo aplinka
2019.05.14
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei...

Finansai
2019.05.13
„Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,7 mln. Eur pelno

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių gyvybės draudimo bendrovė „Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,701 mln.

Finansai
2019.05.10
Lietuvos „Gjensidige“ pernai uždirbo 6,2 mln. Eur pelno

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“...

Finansai
2019.05.10
Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Buvusiam „Danske Bank“ vadovui pateikti kaltinimai

Buvusiam į pinigų plovimo skandalą įsivėlusio banko „Danske Bank“ vadovui Thomui Borgenui pateikti kaltinimai...

Rinkos
2019.05.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau