Smulkiųjų kreditų bendrovės suskaičiavo, kiek milijonų praras dėl pataisų

Publikuota: 2015-11-04
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seime šią savaitę svarstomos Vartojimo kredito įstatymo pataisos smulkiųjų kreditų bendrovių pajamas turėtų sumažinti bent 23%, o pelną – tris kartus.

Tokius savo atliktus skaičiavimus skelbia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Tiesa, vienas pataisų iniciatorių – rinkos reguliuotojas Lietuvos bankas – į skaičiavimus žiūri skeptiškai.

Tarp Seime svarstomų siūlymų numatyta dabar 200% siekiančią metinę vartojimo kredito kainos normą pakeisti į dvi ribas – 75% metinių palūkanų ir 0,04% administravimo mokesčių per dieną. Taip pat ketinama apriboti delspinigių mokėjimą, įvesti prievolę bendrovėms tikrinti, ar paskolos prašantysis nėra įrašytas į neįgaliųjų asmenų registrą. Numatoma ir daugiau pokyčių.

Jei tokios taisyklės būtų galiojusios jau pernai, 12 asociacijos bendrovių pelnas būtų siekęs ne 13,23 mln. Eur, o 4,51 mln. Eur, mat būtų didėjusios išlaidos ir mažėjusios pajamos, rodo LSVKA atlikta analizė.

Tiesa, jei būtų priimti kai kurie papildomi Seimo narių pasiūlymai, pavyzdžiui, sumažinti BVKKMN iki 36% – galutinis rezultatas būtų 12,73 mln. Eur nuostolis, kuris susidarytų pajamoms sumažėjus daugiau nei 4 kartus.

„Aiškėjant galutinėms įstatymo nuostatoms įvertinome dabartinį įmonių verslo modelį – kainodarą, kreditų portfelio struktūrą, pajamas – ir atitinkamai perskaičiavome finansinius rodiklius, pritaikydami siūlomus ribojimus“, – skaičiavimus aiškina Liutauras Valickas, LSVKA vadovas.

Anot jo, didžiausią įtaką pajamoms, be abejo, turėtų kredito kainos ribojimas, tačiau prisidėtų ir kitos siūlomos priemonės – pavyzdžiui, delspinigius šiuo metu įmonės skaičiuoja iki 12 mėn., o planuojama laikotarpį apriboti iki 6 mėn. Išlaidas 2,7 mln. Eur išpūstų reikalingos investicijos į technologijas, papildomos pajamų vertinimo išlaidos ir dar vieno registro tikrinimas.

infogr.am::infogram_0_lsvka_rezultatai_ir_numatoma_pataisu_itaka

Įtakos nemato

Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, asociacijos skaičiavimus vertina skeptiškai.

„Lietuvos bankas nerenka išsamios informacijos apie vartojimo kredito davėjų pajamas ir sąnaudas, nežino LSVKA skaičiavimuose naudotų prielaidų, todėl išsamiai įvertinti tos organizacijos pateiktų duomenų neturime galimybės, – rašoma banko VŽ atsiųstame jo komentare. – Tačiau akivaizdu, kad nuolat girdimi gąsdinimai apie milžiniškus greitųjų kreditų veiklos nuostolius ar masinius bankrotus yra, švelniai tariant, gerokai perdėti.“

Tokią nuomonę Lietuvos bankas remia savo analize, kuri rodo, kad smulkieji kreditai iš esmės nebėra pagrindinis juos teikiančių kredito bendrovių pajamų šaltinis. Jos, kaip rodo ir pačios LSVKA duomenys, daugiau teikia stambesnių nei 290 Eur kreditų ilgesniais laikotarpiais.

Pasak p. Šapokos, tokių kreditų vidutinė metinė palūkanų norma sudaro 63%, o BVKKMN – 102%, tad Seime svarstomi pakeitimai įtakos „daugumai tokių vartojimo kreditų apskritai neturėtų“.

„Bet kokios sumos 12 mėnesių kreditui su mėnesiniais periodiniais mokėjimais, taikant 75% metinę palūkanų normą ir papildomus maksimalius mokesčius, kurie būtų sumokami sutarties sudarymo momentu, BVKKMN sudarytų 193%, o tai yra gerokai daugiau nei šiuo metu praktikoje taikoma vidutinė BVKKMN. Pajamos, gaunamos iš mažesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų išdavimo, Lietuvos banko skaičiavimais, sumažėtų apie 10%“, – aiškina p. Šapoka.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES paskelbtame „juodajame“ pinigų plovimo sąraše – ir JAV teritorijos

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą istorijoje paskelbė preliminarų 23-ų už bloko ribų esančių teritorijų,...

Rinkos
2019.02.22
Lietuvos bankų priežiūros vadas: nieko „neprasileidome“, o dėl „fintech“ pasekmių gali būti Premium 12

Švediją drebinant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalui, Lietuvos bankas kol kas neturi duomenų, kad...

Rinkos
2019.02.22
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 5

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 12

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
ŠIB gali išmokėti 40 mln. Eur dividendų, 0,8 mln. Eur tektų Lietuvai 

Didesnį negu tikėtasi grynąjį pelną 2018 m. uždirbęs Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) valstybėms narėms gali...

Finansai
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20
„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10% 56

Paaiškėjus, kad per Švedijos banko „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai judėjo 5,8 mlrd. USD įtartinų...

Rinkos
2019.02.20
Bankų apklausa: apetitas paskoloms auga, butai brangs 20

Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių paklausa paskoloms auga, tačiau bankai linkę griežtinti kredito sąlygas...

Rinkos
2019.02.19
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“ 10

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
2019.02.18
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 7

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 8

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  35

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau