Smulkiųjų kreditų bendrovės suskaičiavo, kiek milijonų praras dėl pataisų

Publikuota: 2015-11-04
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seime šią savaitę svarstomos Vartojimo kredito įstatymo pataisos smulkiųjų kreditų bendrovių pajamas turėtų sumažinti bent 23%, o pelną – tris kartus.

Tokius savo atliktus skaičiavimus skelbia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Tiesa, vienas pataisų iniciatorių – rinkos reguliuotojas Lietuvos bankas – į skaičiavimus žiūri skeptiškai.

Tarp Seime svarstomų siūlymų numatyta dabar 200% siekiančią metinę vartojimo kredito kainos normą pakeisti į dvi ribas – 75% metinių palūkanų ir 0,04% administravimo mokesčių per dieną. Taip pat ketinama apriboti delspinigių mokėjimą, įvesti prievolę bendrovėms tikrinti, ar paskolos prašantysis nėra įrašytas į neįgaliųjų asmenų registrą. Numatoma ir daugiau pokyčių.

Jei tokios taisyklės būtų galiojusios jau pernai, 12 asociacijos bendrovių pelnas būtų siekęs ne 13,23 mln. Eur, o 4,51 mln. Eur, mat būtų didėjusios išlaidos ir mažėjusios pajamos, rodo LSVKA atlikta analizė.

Tiesa, jei būtų priimti kai kurie papildomi Seimo narių pasiūlymai, pavyzdžiui, sumažinti BVKKMN iki 36% – galutinis rezultatas būtų 12,73 mln. Eur nuostolis, kuris susidarytų pajamoms sumažėjus daugiau nei 4 kartus.

„Aiškėjant galutinėms įstatymo nuostatoms įvertinome dabartinį įmonių verslo modelį – kainodarą, kreditų portfelio struktūrą, pajamas – ir atitinkamai perskaičiavome finansinius rodiklius, pritaikydami siūlomus ribojimus“, – skaičiavimus aiškina Liutauras Valickas, LSVKA vadovas.

Anot jo, didžiausią įtaką pajamoms, be abejo, turėtų kredito kainos ribojimas, tačiau prisidėtų ir kitos siūlomos priemonės – pavyzdžiui, delspinigius šiuo metu įmonės skaičiuoja iki 12 mėn., o planuojama laikotarpį apriboti iki 6 mėn. Išlaidas 2,7 mln. Eur išpūstų reikalingos investicijos į technologijas, papildomos pajamų vertinimo išlaidos ir dar vieno registro tikrinimas.

infogr.am::infogram_0_lsvka_rezultatai_ir_numatoma_pataisu_itaka

Įtakos nemato

Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, asociacijos skaičiavimus vertina skeptiškai.

„Lietuvos bankas nerenka išsamios informacijos apie vartojimo kredito davėjų pajamas ir sąnaudas, nežino LSVKA skaičiavimuose naudotų prielaidų, todėl išsamiai įvertinti tos organizacijos pateiktų duomenų neturime galimybės, – rašoma banko VŽ atsiųstame jo komentare. – Tačiau akivaizdu, kad nuolat girdimi gąsdinimai apie milžiniškus greitųjų kreditų veiklos nuostolius ar masinius bankrotus yra, švelniai tariant, gerokai perdėti.“

Tokią nuomonę Lietuvos bankas remia savo analize, kuri rodo, kad smulkieji kreditai iš esmės nebėra pagrindinis juos teikiančių kredito bendrovių pajamų šaltinis. Jos, kaip rodo ir pačios LSVKA duomenys, daugiau teikia stambesnių nei 290 Eur kreditų ilgesniais laikotarpiais.

Pasak p. Šapokos, tokių kreditų vidutinė metinė palūkanų norma sudaro 63%, o BVKKMN – 102%, tad Seime svarstomi pakeitimai įtakos „daugumai tokių vartojimo kreditų apskritai neturėtų“.

„Bet kokios sumos 12 mėnesių kreditui su mėnesiniais periodiniais mokėjimais, taikant 75% metinę palūkanų normą ir papildomus maksimalius mokesčius, kurie būtų sumokami sutarties sudarymo momentu, BVKKMN sudarytų 193%, o tai yra gerokai daugiau nei šiuo metu praktikoje taikoma vidutinė BVKKMN. Pajamos, gaunamos iš mažesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų išdavimo, Lietuvos banko skaičiavimais, sumažėtų apie 10%“, – aiškina p. Šapoka.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prokurorai: Ūkio banko turto iššvaistymu įtariamas V. Romanovas ir dar 12 asmenų

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės prieš septynerius metus žlugusio Ūkio banko turto iššvaistymo baigę...

Finansai
11:19
„Swedbank“ pelnas ūgtelėjo 2%

Švedijos bankas „Swedbank“ Lietuvoje pernai uždirbo 119 mln. Eur grynojo pelno – 2% daugiau, nei 2018 m., kai...

Rinkos
09:50
SEB rekomenduota atlyginti nuostolius klientui, sukčiams pervedusiam pinigus 8

Lietuvoje veikiantis SEB bankas vienam savo klientui, sukčiams netyčia pervedusiam 1.499 Eur, turėtų...

Rinkos
2020.01.27
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose 1

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau