Britų ūkininkas: kas sodins morkas, jei „Brexit“ atims imigrantus
Itin sudėtingoje situacijoje gali atsidurti didžiosios šalies žemės ūkio bendrovės, mat jose imigrantų dirba itin daug, dauguma darbų atliekami rankomis.
Vieno stambiausių Anglijos daržovių ūkių „Poskitt“ savininkas Guy Poskittas baiminasi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES smarkiai paveiks jo ūkį.
Geriausio šalies ūkio apdovanojimą prieš kelis metus atsiėmęs p. Poskittas nekvalifikuotiems darbams daugiausiai samdo imigrantus iš Lenkijos ir Baltijos šalių
„Aš negaliu valdyti savo verslo be imigrantų“, - stambų ūkininką cituoja „Reuters“.
Fermoje paprastai bendraujama rusų ir lenkų kalbomis, visos darbo ir saugos taisyklės, sutartys taip pat pateikiamos šiomis kalbomis.
„Poskitt“ ferma yra viena pagrindinių šalies prekybos tinklų daržovių tiekėjų.
Verslininkas nerimauja, kad netekus kelių dešimčių fermoje dirbančių imigrantų, kurie sėja, nuima derlių, plauna ir rūšiuoja daržoves, visą verslo strategiją teks permąstyti iš naujo.
Nors ūkis gana modernus, didžiąją dalį darbo jame vis dėlto atlieka ne mašinos, o samdomi darbuotojai. Fermeris aiškina, kad be imigrantų darbuotojų rasti bus praktiškai neįmanoma net mokant didesnius atlyginimus.
Kol pigios darbo jėgos rasti buvo nesudėtinga, nemažai britų ūkininkų investicijas į robotizaciją buvo atidėję.
Jau pajuto
Didžiosios Britanijos ūkininkai ir žemvaldžiai „Brexit“ poveikį ėmė jausti jau metų pradžioje, kuomet sparčiai ėmė kristi žemės vertė.
Pirmąjį šių metų ketvirtį žemės kaina šalyje smuko 3%. Tai didžiausias ketvirtinis pigimas nuo pat 2008-ųjų.
Rinką šis skaičius baugina, mat per pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio paskirties žemė buvo puiki investicija, kainos per minėtą laikotarpį išaugo 180%, rašo „Financial Times“.
Kitas ūkininkus gąsdinantis dalykas - milžiniškos ES paramos sektoriui praradimas. Britų žemės ūkis jau įsisavino 3,1 mlrd. Eur ES subsidijų. Dabar, kai ūkiai, ypač pieno sektorius, išgyvena ne pačius geriausius laikus, paramos krano užsukimas gali būti itin skausmingas.
