Rio baigėsi, ruošiamės Tokijui: metas banglentėms
Rio de Žaneiro žaidynėms praėjus konstatuojame, kad esame valčių ir baidarių šalis, ir, kaip taikliai pastebėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo „Facebook“ paskyroje, dabar jau galime pradėti gilintis į skirtumus tarp akademinio, baidarių ir kanojų irklavimo.
67 Lietuvos atstovai didžiausiame Brazilijos mieste vykusioje olimpiadoje pelnė 4 medalius. Sidabrą iškovojo dviviete valtimi plaukę Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris, bronzą analogiškoje rungtyje uždirbo Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas pelnė bronzą 200 metrų distancijoje, dar viena trečioji vieta atiteko sunkumų kilnotojui Aurimui Didžbaliui.
2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone lietuviai pelnė kiek daugiau medalių – po 5. Ir, be abejo, Londone didesnį pasididžiavimą kėlė du aukso laimėjimai, iškovoti Rūtos Meilutytės ir Lauros Asadauskaitės – sportininkių, kurioms šiemet Rio nesisekė.
Vilčių išpildyti nepavyko ir kitiems, iš kurių bene labiausiai tikėtasi medalių, – krepšininkams ir kanojininkui Henrikui Žustautui.
Vis dėlto ir su šiokiais tokiais nusivylimais pasaulinėje rikiuotėje Lietuva atrodo neblogai – nors paprastai skaičiuojant užima 64 poziciją, proporcingai pagal gyventojų skaičių yra 12 tarp visų pasaulio šalių.
Reitingai ir jaunimas
Nors olimpinės žaidynės yra vienas žiūrimiausių renginių visame pasaulyje, pastaraisiais metais jų populiarumas mažėja. Jau 2012 m. Londono olimpiada buvo stebima kiek mažesnės auditorijos nei 2008 m. Pekino.
Rio žaidynėse, regis, ši tendencija dar ryškesnė. Lietuvos auditorijos duomenis rinkos tyrėjai TNS LT žada paskelbti šią savaitę, o pasaulinių duomenų teks palaukti dar ilgiau, tačiau jau galime pažiūrėti į JAV, didžiausią televizijos rinką. Čia geriausiu laiko rodomų transliacijų žiūrovų skaičius sumažėjo 17%, o pačios svarbiausios auditorijos – nuo 18 iki 49 metų – net 25%, palyginti su Londono olimpinėmis žaidynėmis.
Šiuos skaičius paskelbusi naujienų agentūra „Bloomberg“ klausia, ar tikrai apsimokėjo televizijai NBC sumokėti 12 mlrd. USD už teises rodyti olimpiadas iki 2032 m., o kitos žiniasklaidos priemonės gilinasi, kuo žaidynės nevilioja Y kartos, mieliau besirenkančios sėdėti „Facebook“ ar „Snapchat“, o ne žiūrėti, kaip sekasi sportininkams.
Estafetė Tokijui
Sekmadienį Rio žaidynės pasibaigė įspūdinga uždarymo ceremonija, o per ją jau prisistatė Japonija – 2020 m. žaidynės vyks Tokijuje.
Prisistatė taip įspūdingai, kad iš pasaulio žiniasklaidos antraščių beveik dingo žodis Rio – liko tik Japonijos premjeras Shinzo Abe, kuris ceremonijoje persirengė kompanijos „Nintendo“ personažu Super Mario ir, kaip ir pridera šiam italui santechnikui, išlindo iš didelio žalio vamzdžio.
Tokijo žaidynėse bus naujovių – Tarptautinis olimpinis komitetas šį mėnesį priėmė sprendimą įtraukti naujų rungčių. Tai beisbolas ir softbolas, kurių atsiradimas nelabai stebina – šios sporto šakos tiesiog grįžta po dešimtmečio pertraukos, ir kelios kiek labiau intriguojančios: karatė, sportinis kopimas ir – dėmesio – banglenčių bei riedlenčių sportas. Kaip pripažįsta komiteto atstovai, naujos rungtys pasirinktos siekiant pritraukti nuo olimpiados nusigręžiančią jaunąją kartą.
Taigi, sakytume, jau metas traukti iš garažų riedlentes ir ruoštis Tokijui, bet, kaip rodo pastarųjų dviejų olimpiadų patirtis, mūsų šalies atstovams geriau sekasi vandenyje. Gal turėsime kokį auksinį banglentininką?
