Rusija pasiryžusi parduoti naftą už bet kokią kainą
Laikraščiui „Izvestija“ Nikolajus Šulginovas, Rusijos energetikos ministras, sakė, kad kainų lygį dėl galimo draudimo pirkti rusišką naftą, dabar sunku prognozuoti, „ypač atsižvelgiant į nekonstruktyvų Vakarų politikų elgesį šios situacijos atžvilgiu“.
„Manau, kad visos tarptautinės bendrovės, kurios rengia prognozes, paprastai jas persvarsto, nes jos buvo parengtos remiantis kitomis prielaidomis. Anksčiau niekas neatsižvelgė į besikeičiančią geopolitinę ir ekonominę padėtį. 80–150 USD už barelį naftos kaina iš esmės įmanoma, tačiau mūsų užduotis – ne spėlioti, kiek kainuos nafta, o užtikrinti naftos pramonės funkcionavimą. Esame pasirengę parduoti naftą ir naftos produktus draugiškoms šalims už bet kokią kainą“, – sakė jis.
Teiginį pavadino keistu
Sprendimas parduoti Rusijos naftą su didele nuolaida yra keistas, nes tikslas yra ne parduoti, o užsidirbti pinigų, agentūrai lenta.ru komentavo ekonomistas Marcelis Salichovas. Jis pridūrė, kad Rusijai „draugiškos“ šalys iš tiesų pradėjo mažinti pirkimų apimtį dėl Vakarų spaudimo, tačiau situacija dar gali pasikeisti.
„Pirmiausia reikia suprasti, kad Energetikos ministerija nėra atsakinga už naftos pardavimą, nes tai nėra jos kompetencija“, – sakė A. Salichovas. – Ji gali tik nustatyti tam tikrus teisės aktus, tačiau pardavimus vykdo įmonės. Taigi šis N. Šulginovo pareiškimas gali būti nesusijęs su tuo, ką bendrovės iš tikrųjų darys.“
Jis teigė, kad Rusijai kyla problemų parduodant naftą, ypač pagal neatidėliotinų sandorių sutartis, nes daugelis bendrovių atsisakė Rusijos tiekiamos naftos, o Kanada, JAV ir Didžioji Britanija netgi įvedė jai embargą.
„Apskritai rusiški naftos produktai parduodami su didele nuolaida, nors tiksliai nežinome, kiek – tai komercinė paslaptis. Vis dėlto logika parduoti naftą draugiškoms šalims už kitokią kainą atrodo gana keista: esmė yra ne tik parduoti, bet ir uždirbti pinigų“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, problemų dėl viešųjų pirkimų turi ne tik Vakarų šalys, bet ir „draugiškos“ šalys. Pavyzdžiui, Indija, kovo mėn. pasirašiusi pirkimo sutartis, dėl JAV spaudimo dabar atsisako didinti apimtį.
Balandžio 12 d. „Reuters“ pranešė, kad didžiausia Indijos naftos ir dujų bendrovė „Indian Oil Corporation“ persigalvojo pirkti rusišką „Urals“ žaliavą.
