Neramiais pasauliui 2024 m. akcijų rinkos išgyveno dviženklius augimus

2024 m. pasaulio akcijos sugeneravo daugiau kaip 16% prieaugį, vertinant pagal „MSCI All country World Index“ JAV doleriais. Tai buvo antri iš eilės stiprūs metai pasaulio akcijoms, kurios ir 2023 m. sugeneravo daugiau kaip 20% prieaugį.

Akcijų indeksus toliau kėlė prasidėjęs didžiųjų centrinių bankų pinigų politikos švelninimas.

Tiesa, pasaulinio indekso augimą sunešė pirmiausia JAV akcijos, kurios sudaro apie du trečdalius indekso svorio, ir pirmiausia didžiosios JAV technologijų akcijos iš Nuostabiojo septyneto, kurios per 2024 m. pakilo bendrai apie 67%.

Pagrindinis pasaulio akcijų rinkų variklis šiemet laikėsi stipriai, traukdamas kapitalą iš kitų pasaulio rinkų, mat čia, be FED ir Nuostabiojo septyneto akcijų, prieaugį nešė ir optimizmas dėl Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, kuris kursto lūkesčius dėl verslui palankios politikos – mažesnių mokesčių, švelnesnės reguliacijos. Optimizmą palaiko ir išliekantis stiprus JAV ekonomikos augimas, kompanijų pelnai.

O kur dar įsibėgėjusi dirbtinio intelekto investicinė tezė, kurią įgyvendinti investuotojų portfeliuose daugiausiai galimybių – JAV akcijų rinkoje.

Veiksnių visuma šiais metais analitikų žodyne dar dažniau atsispindėjo terminu „JAV išskirtinumas“.

Dar vienų stiprių metų JAV biržose pabaigą apkartino nesimaterializuojantis Kalėdų senelio ralis, apimantis penkias prekybos sesijas paskutinėmis švenčių dienomis ir metų pradžioje.

Nepaisant išsipardavimo metų pabaigoje, 2024 m. JAV akcijų indeksui S&P 500 atneš daugiau kaip 20% prieaugį antrus metus iš eilės. Tai yra stipriausias dviejų iš eilės metų prieaugis nuo dot.com burbulo laikų. Jeigu tikėtume istorija ir Volstrito bankų gerinamomis prognozėmis, 2025 m. laukia dar vieni stiprūs metai JAV akcijų rinkai.

Metų pabaigoje investuotojų susirūpinimą kelia aukšti akcijų įverčiai, paliekantys mažai erdvės kompanijų rezultatams neatitikti investuotojų aukštų lūkesčių. Kalbama, kad JAV akcijos jau pribrendo rimtesnei korekcijai – bent 10% kritimui.

[infogram id="264709d8-05d4-4d7d-96b7-f9fd9da1d34d" prefix="x3r" format="interactive" title="JAV akcijų indeksų metiniai pokyčiai, %"]

Europos akcijos

JAV išskirtinumas 2024 m. viliojo investuotojus iš kitų rinkų. Iš Europos į JAV investuotojus trauktis skatino ne tik technologijų ir dirbtinio intelekto kompanijų potencialas, tačiau ir puokštė iššūkių.

Be karo Ukrainoje, Europa susidūrė su politine krize Prancūzijoje, kur trapios vyriausybės griūtis smukdė investuotojų pasitikėjimą šalies galimybėmis suvaldyti viešuosius finansus ir sumažinti žiojinčią deficito skylę.

Vokietiją, šios ekonomikai susiduriant su nuosmukiu pramonėje, kurios pažiba automobilių sektorius vargsta pereidamas prie elektromobilių ir jų gamyboje pralaimėdamas kiniškai produkcijai, ištiko ir politinė krizė – laukia išankstiniai rinkimai.

Be to, Europą gąsdina galimas pasaulinis prekybos karas, D. Trumpui grasinant tarifais, pirmiausia kiniškai produkcijai. Tačiau globaliame prekybiniame konflikte nukentėtų ir Europa, kurią pigia produkcija, reaguodama į JAV tarifus, užverstų Kinija. Apie 80% „Financial Times“ apklausoje sudalyvavusių ekonomistų mano, kad D. Trumpo prezidentavimas neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos ir taip prislėgtą augimą. 

Šiame kontekste Europos akcijos dar sugebėjo brangti ir metų viduryje pasiekti rekordą, vertinant pagal regioninį indeksą STOXX 600. Tiesa, per metus šio indekso prieaugis siekė 5,6%.

Tuo metu Vokietijos akcijų indeksas DAX šiemet pasirodė bene geriausiai, pakildamas beveik 19% ir gruodį fiksuodamas rekordines aukštumas, nepaisant niūrių ekonominių nuotaikų. Per 2 m. Vokietijos akcijos sugeneravo daugiau kaip 40%, kas buvo geriausias 2 m. laikotarpis nuo pat 2013 m.

Tiesa, indekso augimą lėmė – sugeneruodamas trečdalį viso rezultato – programinės įrangos gigantės ir turinčios didžiausią svorį SAP 72% ralis. Reikšmingai indeksą timptelėjo ir daugiau kaip 100% „Rheinmetall“ akcijų ralis, regionui didinant investicijas į gynybą, ar daugiau kaip 300% „Siemens Energy“ atšokimas nuo žemumų. Šie pokyčiai padėjo atsverti daugiau kaip 20% siekiančius vokiečių automobilių gamintojų akcijų praradimus ir nebūtinai atspindi, kaip realiai sekasi didžiausiai Europos ekonomikai ir jos verslams.

Savo ruožtu Prancūzijos akcijų indeksas CAC 40 per 2024 m. krito beveik 3%. Tai yra prasčiausias pasirodymas nuo euro zonos skolų krizės laikų. Čia akcijas gniuždė ne tik politinė krizė. Prancūzijos akcijų indekse nemenką svorį turi prabangos prekių ženklai, kurie 2024 m. buksavo kartu su stingančiu svarbios Kinijos rinkos atsigavimu.

Euro zonos ekonomikos augimui esant prislėgtam, o infliacijai baigiant nusileisti iki ECB tikslinio lygio, investuotojai žiūrį į kitus metus su viltimi, kad teigiamą efektą duos prasidėję ECB palūkanų mažinimai. Rinkose tikimasi, kad kitąmet ECB palūkanas mažins dar keturiskart iš viso 100 bazinių punktų.

Kaip jau rašyta, Europos kontekste stipriai pasirodė Vilniaus biržos akcijų indeksas, pakilęs daugiau kaip 12%. Be to, 2024 m. fiksuotas didžiausias per 17 m. Vilniaus indekso atotrūkis nuo Talino, kur akcijos per metus atpigo apie 2% dėl Estijoje užsitęsusios recesijos.

Azijos akcijos

Kinijos akcijos nutraukė 3 m. neigiamą laikotarpį. Žemyninės Kinijos akcijų indeksas CSI 300 pakilo apie 15%. Honkongo „Hang Seng“ indeksas pakilo beveik 18%.

Kiniškos akcijos atsigavo su lūkesčiais, kuriuos paskatino šalies institucijų paskelbtos ekonomikos skatinimo priemonės. Kinų komunistai skelbia, kad šių metų BVP augimas beveik pasieks išsikeltą 5% tikslą. Manoma, kad ir kitiems metams iškels panašų ekonomikos augimo tikslą.

Japonijos akcijoms 2024 m. buvo geriausi nuo pat 1989 m. Akcijų indeksas „Nikkei 225“ pakilo daugiau kaip 19%. Šiais metais Japonijoje suaktyvėjo mažmeniniai investuotojai, pastebimas institucinių investuotojų aktyvizmas, skatinant šalies kompanijas aktyviau dalintis su akcininkais, kaip antai per savų akcijų supirkimus. Rinkai pagelbėjo ir susilpnėjusi jena, pašokdinusi Japonijos eksportuotojus.

Obligacijos

Po stiprių 2023 m. šie metai pasaulio obligacijų investuotojams buvo mažiau sėkmingi. Investuotojai laukė, kad šiemet palūkanas kirpti pradėjęs FED, jas aktyviai karpys ir toliau, tačiau išliekanti JAV ekonomikos stiprybė ir nerimas dėl galinčių infliaciją išjudinti D. Trumpo sprendimų, gerokai sumažino lūkesčius, tad JAV 10 m. iždo popierių pajamingumas per šiuos metus dargi ir padidėjo (krito kaina) nuo 3,86% iki 4,5%.

Vokietijos vyriausybės 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas per metus padidėjo nuo 2,02% iki 2,37%.

„Obligacijų investuotojams 2024 m. buvo kiek sudėtingesni. Metai buvo pradėti lūkesčiais dėl didelių palūkanų mažinimų, o galų gale JAV ir euro zonos bazinės palūkanų normos buvo sumažintos tik 1 proc. punktu“, – metus obligacijų rinkose apibūdina Gediminas Ruginis, SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis analitikas.

Valiutos, žaliavos

JAV doleris išgyveno geriausius metus nuo pat 2015 m. JAV dolerio indeksas per metus pakilo apie 6%, keliamas lūkesčių dėl D. Trumpo perrinkimo. Dolerį brangino ir atvėsę lūkesčiai dėl FED palūkanų mažinimo.

Išsiskiriant FED (daugiausiai du mažinimai kitąmet) ir ECB pinigų politikos trajektorijoms (keturi palūkanų mažinimai kitąmet), euras JAV dolerio atžvilgiu per metus atpigo kone 6%. Metų pabaigoje Eur/USD kursas siekė 1,041 ir buvo netoli žemiausio lygio per daugiau kaip 2 m. Tokiu būdu europiečių investicijos JAV akcijų rinkoje eurine išraiška pasirodė dar stipriau.

Šiemet ties rekordinėmis aukštumomis virš 100.000 USD pasivaikščiojęs bitkoinas metus baigia su atoslūgiu iki 94.000 USD, tačiau didžiausios kriptovaliutos turėtojai negali pernelyg skųstis. Šiemet bitkoino kaina daugiau nei padvigubėjo, keliama D. Trumpo užuominų dėl palankios sektoriaus reguliacijos.

Aukso kaina, šiemet pakilusi daugiau kaip 20%, fiksuoja geriausius metus nuo pat 2010 m. Taurųjį metalą šiemet brangino lūkesčiai dėl palūkanų mažinimų – mažesnių pajamingumų aplinkoje auksas atrodo patrauklesnis. Ir nors metų pabaigoje JAV doleris pastebimai sustiprėjo, kas yra nepalanku aukso kainai, o lūkesčiai dėl FED palūkanų atvėso, auksą palaikė aktyvūs centrinių bankų pirkimai. Taip pat – išaugusi paklausa iš investuotojų, kurie siekė portfelių diversifikacijos ir draudimosi nuo geopolitinių neramumų, kurių akivaizdoje auksas tampa saugumo priebėga.

Geopolitinės įtampos, pirmiausia neramumai Viduriniuose Rytuose, nesukėlė teigiamo efekto naftos kainai. Susirūpinimas dėl Kinijos, pagrindinės energetinių išteklių vartotojos, ekonomikos perspektyvų, prognozės dėl lėto pasaulinio naftos paklausos augimo ir gausios pasiūlos ribojo naftos brangimą. Minimi veiksniai privertė ir eksportuotojų kartelį su bendrininkais OPEC+ visiems metams pratęsti gavybos ribojimus, tačiau tai rinkos nesujaudino.