Investicijos į diktatūrų skolas fondams tampa galvasope

Maksimo Gučekos („BelTA“ / AP / „Scanpix“) nuotr.

Vieną vėlų lapkričio vakarą atsiliepęs telefonu Nikolajus Prakofjevas išgirdo šiurpią žinią: arba jis per 24 valandas sprunka iš Baltarusijos, arba mažiausiai 12 metų teks trūnyti kalėjime. Draugiškai nusiteikęs šaltinis iš Baltarusijos KGB perspėjo N. Prakofjevo tėvą, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo saugumo pajėgos nebekęs prodemokratiškos veiklos, kurią šeima vykdė nuo pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų rinkimų.

Pareigūnai rengėsi uždaryti šalies pietryčiuose, Gomelyje, veikiančius šeimos viešbučius ir restoraną, kuris nemokamai dalijo maistą su vyriausybe kovojantiems protestuotojams. Perspėti N. Prakofjevas su žmona greitomis susirinko vos keletą daiktų, pasiėmė Jorkšyro terjerą Džeisoną ir anksti rytą išvyko.

„Susikrovėme, ką galėjome, į mašiną ir išvažiavome į Ukrainą“, – pasakoja 28-erių vyras, šiuo metu palaikantis ryšius su Baltarusijos opozicijos pabėgėliais Lenkijoje. Dabar baltarusis dienas leidžia slėptuvėje darydamas spaudimą Vakarų bendrovėms, kad šios atsisakytų investicijų jo gimtinėje. Tarp jų – visa paletė turto valdytojų, kurie parėmė A. Lukašenkos autoritarinį režimą, įsigydami Baltarusijos valstybės skolos vertybinių popierių.