Vokietijos teismas siekia apriboti ECB obligacijų pirkimo programos apimtis
Vokietijos Bundesbankas nebegalės dalyvauti kiekybinio švelninimo programoje po trijų mėnesių, nebent ECB „suprantamai ir pagrįstai įrodytų, kad ECB siekiami pinigų politikos tikslai nėra neproporcingi“, – pareiškė Karlsrūhėje įsikūręs Konstitucinis teismas (BVG) neeiliniame nutarime.
Teismas taip pat metė precedento neturintį iššūkį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), pavadindamas pastarojo teismo ankstesnį sprendimą patvirtinti kiekybinio švelninimo schemą „nesuprantamu“ ir paskelbdamas, kad ji nėra teisiškai įpareigojantis.
Visgi Konstitucinio teismo pirmininkas Andreasas Vosskuhle'as paskubėjo pabrėžti, kad šis sprendimas neturės tiesioginės įtakos ECB naujajai 750 mlrd. Eur vertės Skubios turto pirkimo dėl pandemijos programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), kuri buvo pradėta specialiai kovai su koronaviruso pandemijos poveikiu.
„Manau, kad ECB gali įvykdyti nustatytus reikalavimus“, – iškart po nutarimo paskelbimo visuomeniniam transliuotojui „Phoenix“ teigė Ekonomikos ekspertų tarybos, konsultuojančios Vokietijos vyriausybę, narys Volkeris Wielandas, pridūręs, kad teisėjai suteikė „tikrai priimtiną galimybę“.
Savo ruožtu ECB teigė, kad „analizuoja nutarimą ir pateiks komentarus“.
Teismo sprendimas „turės įtakos visai Europos Sąjungos teisinei sistemai, nes ateityje kitos valstybės narės galės ignoruoti ESTT sprendimus, kurie joms nepatiks“, – teigė V. Wielandas.
Jis išskyrė tokias valstybes kaip Vengrija ir Lenkija, kurių politinės ir teisminės sistemos reformos jau sukėlė įtarimų dėl demokratinių vertybių nepaisymo.
Konstitucinis Teismas „sukėlė abejonių ESTT autoritetu būtent tada, kai autokratinės vyriausybės mėgina sumenkinti ES teisės viršenybę“, tviteryje parašė Frankfurto prie Maino Johano Volfgango Gėtės universiteto teisės profesorius Matthiasas Goldmannas, nutarimą pavadinęs „pavojingu“.
Antradienio nutarime abejojama, ar ECB obligacijų pirkimo programa atitinka „proporcingumo“ jos pagrindiniam tikslui – kainų stabilumui – reikalavimus.
Per vyriausybių obligacijų supirkimą, kiekybinio švelninimo schema yra skirta nukreipti privačių investuotojų pinigus į rizikingesnes investicijas, skatinti ekonomikos augimą ir savo ruožtu didinti infliaciją, kad pastaroji priartėtų prie ECB nustatyto tikslo – šiek tiek mažiau nei 2 procentai.
Tačiau ši politika taip pat turi paskirstomąjį poveikį, pažymėjo Konstitucinis teismas, ir gali turėti įtakos „valstybės skolai, asmeninėms santaupoms, pensijų ir išėjimo į pensiją sistemoms, nekilnojamojo turto kainoms ir ekonomiškai neperspektyvių bendrovių išlikimui“.
