Ar tikrai pagrįsta kritika investicinio gyvybės draudimo teikėjams

Publikuota: 2019-09-27
Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Norėčiau sureaguoti į šią savaitę „Verslo žiniose“ skelbtą straipsnį, kuriame apžvelgiama naujausia investicinio gyvybės draudimo rinkos statistika ir kartu pateikiami kritiški kai kurių specialistų vertinimai apie investicinio gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje.

Trumpai pereisiu per kai kuriuos straipsnio „Dėl pensijų reformos puolė pirkti investicinį draudimą, bet specialistai turi perspėjimą“ pašnekovų teiginius ir juos pakomentuosiu.

„Nors reguliuotojas bandė mokesčius sumažinti, išėjo taip, kad jie dar labiau išaugo, tik gal pakeitė formą“            

Netiesa. Naujojoje Draudimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad draudimo sutarties mokesčiai, skirti padengti įsigijimo sąnaudoms, turi būti išdėstyti lygiomis dalimis per ne trumpesnį, kaip 3 metų laikotarpį. Anksčiau didžioji šių mokesčių dalis buvo taikoma per pirmuosius draudimo sutarties galiojimo metus. Taigi, mokesčiai nedidėjo, jie buvo kitaip persiskirstyti laikotarpyje. Dabartinis variantas yra ženkliai palankesnis žmonėms, nes jau nuo pirmųjų metų didesnė įmokos dalis yra investuojama. Be to, mažėjo draudimo sutarties nutraukimo mokestis – nuo 2019 m. sausio 1 d. sutarties nutraukimo mokestis – 2% nuo sukauptos kapitalo vertės, bet neviršija 50 Eur.

„Kai kurios įmonės ima pinigus už turto valdymą, iš esmės tokios paslaugos neteikia, nes gautus pinigus tik perinvestuoja į kitų valdytojų investicinius fondus“

Netiesa. Draudimo bendrovės negali imti ir neima mokesčio už turto valdymą, jei pačios šios paslaugos neatlieka.

„Geriausiu atveju po kelerių metų kaupimo pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį suma yra tokia, kiek žmogus įnešė, bet tokiu atveju jis irgi būna praradęs, nes infliacija taip pat būna nudirbusi savo darbą“.

Netiesa. Nes dalis mėnesinės įmokos skiriama draudimui (gyvybės, sveikatos, kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų), o tik dalis – investavimui. Tad grąža ir augimas turi būti skaičiuojami tik investuojamai sumai, o ne visai įmokai. Kai draudi automobilį, nesitiki, kad po metų įmoką atsiimsi, kai draudimo laikotarpis pasibaigs. Taip pat ir draudžiant gyvybę, sveikatą rizikų draudimas turi savo kainą. Negalima taip klaidinti gyventojų.

„Draudikų apetitą komisiniams mokesčiams riboja nebent konkurencija“.

Ne visai tiesa. Mokesčius riboja ir konkurencija, ir teisės aktų reikalavimai. Be to, draudimo bendrovės visus draudimo sutarties mokesčius ir mokesčius už draudimą privalo atskleisti žmonėms ir prieš sudarant draudimo sutartį, ir draudimo sutarties galiojimo metu, teikdama metines ataskaitas. Taigi, įvertinęs pateikiamą informaciją kiekvienas žmogus bet kada gali priimti sprendimą, kokių paslaugų jis nori, o kokių atsisako.

„Nors draudiminė išmoka nelaimės atveju yra pakankamai didelė, gali praeiti ne vienas mėnuo, kol išsiaiškinus visas aplinkybes ji bus išmokėta“.

Netiesa. Išmokos vidutiniškai išmokamos per laikotarpį nuo 10 iki 14 d. Kai kurių įvykių tyrimas užtrunka. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių: negaunama informacijos iš trečiųjų šalių, žmogus nepateikė informacijos ir t.t.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Draudimo įstatymas reglamentuoja, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Įstatyme taip pat nurodoma, jog apsidraudęs žmogus ar naudos gavėjas privalo pateikti bendrovei visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį.

Draudimo išmokos išmokėjimą galėtų paspartinti vieninga elektroninė ligos istorija. Šiuo metu tenka daryti kopijas iš popierinių medicininių kortelių. Kitose šalyse yra didelis progresas šioje srityje, pvz., Estijoje draudikai nedelsiant gauna reikiamą informaciją elektroninio išrašo forma iš duomenų bazės. Todėl įvykių tyrimas užtrunka daug trumpiau.  

„Atskleidžiami ne visi investicijų valdytojo renkami mokesčiai (tarkime, taikomi trečiųjų šalių), kurie gali turėti didelę įtaką laikotarpio gale sukauptai suma“.

Netiesa. Prieš sudarant sutartį aiškiai ir asmeniškai kiekvienam žmogui nurodomi  visi draudimo sutarties mokesčiai – konkreti suma eurais (nuo 2018 m. spalio 1 d.). Kasmet gyventojui pateikiama aiški ataskaita apie sukauptą sumą ir išskaičiuotus mokesčius (nuo 2018 m. spalio 1 d.). Be to, sukauptų sumų prognozės skaičiuoklėse pateikiamos jau įvertinus trečiųjų šalių mokesčius, žmogui tai papildomai nekainuoja. Papildomai viešai skelbiamas Pagrindinės informacijos dokumentas, trumpas draudimo paslaugos ir investavimo krypties aprašymas kartu su visais atskaitymais, įskaitant ir trečiųjų šalių.

„Perki investicinį gyvybės draudimą, realiai gauni tik kaupimą (investavimą) be draudimines apsaugos. Ir atvirkščiai – perki investicinį produktą, bet didžioji dalis lėšų sumokama už draudiminę apsaugą“.

Netiesa. Investicinio gyvybės draudimo sutartys leidžia patiems rinktis, kiek apsaugų žmogus nori pasirinkti, kokio dydžio sumoms draustis, taip pat gali pats nuspręsti, kiek skirti investavimui. Gali rinktis tik apsaugas arba tik investavimą, arba ir viena, ir kita vienoje sutartyje. Žmogui tai patogu. Ir jis aiškiai žino, kiek skiria apsaugoms, kiek – investavimui, gali šias proporcijas keisti sutarties eigoje. Kiekvienu atveju žmogus pildo asmeninę poreikių anketą, pagal kurią vertinama, kiek ir kokios draudimo apsaugos reikėtų pagal kliento asmeninę situaciją (šeimyninę padėtį, įsipareigojimus, tikslą, turimus draudimo produktus ir daugelį kitų dalykų), taip pat koks poreikis yra kaupti kapitalą ateities poreikiams. Pagal anketos rezultatus žmogui pasiūlomas gyvybės draudimo sutarties variantas ir jis sprendžia, ar priima šį variantą, ar nori kažką keisti.  Taigi, investicinio draudimo pasiūlymas kiekvienam asmeniui yra paruošiamas individualiai ir, pasikeitus poreikiams, asmeninės aplinkybėms, jis gali keisti investavimo ir rizikos proporcijas sutarties eigoje.

Įžvalgos autorius Artūras Bakšinskas yra Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
12:44
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
12:24
C. Lagarde debiuto dieną iš ECB esminių pokyčių nesitikima

Ketvirtadienį vyks pirmasis Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdis, pinigų politikos...

Rinkos
10:58
JAV centrinis bankas, kaip ir prognozuota, nepakeitė bazinės palūkanų normos 

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pasibaigusiame paskutiniame šiais metais posėdyje, kaip ir...

Rinkos
06:38
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
05:45
Lietuvos miškuose pozicijas stiprina švedų SEB investuotojai 2

Visą „Invaldos INVL“ valdomo „Baltijos miškų fondo I“ portfelį įsigijo SEB grupės įkurtas fondas, dar labiau...

Rinkos
2019.12.11
Naujas biržos bankas liko Lietuvos investuotojų dėmesio nuošalyje Premium

Baltijos biržoje trečiadienį išliko palyginti aktyvi prekyba. Baltijos šalių depozitoriumo duomenimis,...

Rinkos
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Invaldos INVL“ miškų fondas pardavė 4.300 ha miškų, skaičiuoja 25% grąžos normą

Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ valdomas „INVL Baltijos miškų fondas I“ pardavė 4.300 hektarų miško...

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11
Didžiausią istorijoje IPO padariusi įmonė žengia į biržą

Saudo Arabijos naftos milžinės „Saudi Aramco“, kuri neseniai įvykdė didžiausią pagal vertę viešą akcijų...

Rinkos
2019.12.11
„Coop“ debiutas: pravėrė biržos duris ir prarado 5% vertės Premium

Estijos banko „Coop“ atėjimas į biržą buvo paženklintas kone 5% pigimu, palyginti su IPO kaina. Makleriai...

Rinkos
2019.12.10
Estai patvirtino „Mokilizingo“ įsigijimą, Lietuvoje veiks „Inbank filialas“

Estijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) patvirtino vartojimo kredituotojo „Mokilizingas“ įsigijimo sandorį...

Rinkos
2019.12.10
Nafta pinga – OPEC planai nebegąsdina

Naftos kainos pasaulio rinkose traukia žemyn išsikvėpus nerimui, kurį buvo paskatinę OPEC kartelio planai dėl...

Rinkos
2019.12.10
Lietuvos bankas: centriniai bankai galėtų leisti ir skaitmenines valiutas 1

Centrinių bankų leidžiamos skaitmeninės valiutos galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi...

Rinkos
2019.12.10
Lukas investuoja: kaip aš vos nesupanikavau Premium 3

Nenustebkite, šį mano įrašą skaitote viena diena vėliau, nei įprasta, dėl netikėtai viena diena į priekį...

Lukas investuoja
2019.12.10
Žvilgsnis į investavimą 2020-aisiais: keturių analitikų požiūriai Premium

Prognozavimas – nedėkingas užsiėmimas, o ypač finansų rinkos ateities tendencijų. Visgi VŽ apklausti keturi...

Rinkos
2019.12.10
Jungtinės Karalystės ekonomika stagnuoja

Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika rugpjūčio–spalio laikotarpiu neaugo, „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo fone...

Rinkos
2019.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau