Surado ICO pakaitalą – prasideda pirmas lietuvių STO
Pirmoji šalyje STO pradeda įgyvendinti bendrovė „Desico“, kuri anksčiau planavo vykdyti ICO, tačiau vėliau šios idėjos atsisakė.
„Ilgai ruošėmės įgyvendinti ICO, tačiau prieš pat paleidimą šios idėjos atsisakėme ir nusprendėme vykdyti STO, nes manome, kad tai labiau atitiks rinkos poreikius. Tai bus pirmas STO Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje“, – VŽ sako „Desico“ vadovas Laimonas Noreika.
„Desico” kuria platformą, kurioje startuoliai ir žmonės iš viso pasaulio galėtų patys leisti ir prekiauti STO. Projektą vysto Lietuvos tarpusavio skolinimo platformos „FinBee” komanda.
Per pirmąjį etapą iki šių metų lapkričio 23 d. iš investuotojų planuojama surinkti 1 mln. USD, o 2019 m. mažmeniniams investuotojams pasiūlyti dar 5 mln. USD vertės kriptovaliutų, kurios turi vertybinių popierių požymių. Teigiama, kad surinktos lėšos bus panaudotos „Desico” platformos kūrimui ir klientų pritraukimui.
„Anksčiau komunikuotų planų pritraukti 32 mln. USD neatsisakome. 5 mln. USD numatome pritraukti iš smulkių investuotojų, o dėl likusios sumos vyks derybos su instituciniais investuotojais“, – sako p. Noreika.
Jis tikina, kad planuojant šį STO vyko konsultacijos su Lietuvos banku ir buvo atsižvelgta į visus jo reikalavimus. Savo projektui vykdyti „Desico“ pasitelks sutelktinio finansavimo platformos licenciją turinčią „Finbee Verslui“ ir FMĮ „DV Invest“, kurią, gavus visus reikalingus leidimus, numatoma įsigyti.
Saldainis – teisė į pajamų dalį
„Desico” platformą sudarys trys pagrindinės dalys: sutelktinio finansavimo vykdant STO platforma, skirta skelbti „blockchain“ projektus, vertybinių popierių žetonų antrinė rinka ir mokėjimų sistema.
Numatoma, kad „Desico” išplatins ne daugiau nei 38.575.472 vienetus vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų, o jų savininkams bus skiriama 12,5% „Desico” grupės pajamų.
„Manome, kad pretendavimas į pajamų dalį yra tai, ko labiausiai nori investuotojai. Tokiu būdu gauti teisingą dalį įmonės uždarbio netrukdo tokie dalykai, kaip dirbtinai išpūstos išlaidos. Tačiau tie startuoliai, kurie vėliau ateis į „Desico“ platformą, galės siūlyti ir dividendų ar kitų išmokų, kurios paprastai mokamos vertybinių popierių savininkams”, – sako p. Noreika.
„Desico” platformą palaiko Finansų ministerija, kuri pranešime spaudai yra teigusi, kad tokios platformos paleidimas dera su Lietuvos ambicija tapti regioniniu finansinių technologijų („fintech“) centru.
Naujas „arkliukas“
VERSLO TRIBŪNA
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
VŽ rašė, kad pasaulyje atslūgus kriptovaliutų ir ICO bumui, dalis startuolių metasi leisti vertybinių popierių požymių turinčius žetonus. Teigiama, kad tokie žetonai investuotojams suteikia daugiau teisių ir garantijų, nes yra griežčiau reglamentuoti ir prižiūrimi rinkos prievaizdų ir net prilygintini vertybiniams popieriams. Paprastai tokių žetonų savininkai gali tikėtis gauti dalį juos išleidusios įmonės pajamų ar pelno.
Vieną pirmųjų pasaulyje sėkmingą STO atliko bendrovė „tZero“, kuri tokiu būdu STO biržai steigti surinko virš 300 mln. USD. „tZero“ priklauso JAV elektroninės prekybos milžinei „Overstock“. Apie STO būdu sėkmingai pritrauktus 125 mln. USD paskelbė ir elektrinių paspirtukų kompanija „Spin“.
„STO šiuo metu yra vyraujanti tendencija kriptovaliutų rinkoje. Kadangi ICO surengimo sąnaudos pasiekė IPO kaštų lygį, STO darymas padeda suvaldyti teisines rizikas ir pritraukti solidžių institucinių investuotojų“, – VŽ yra sakęs Modestas Kaseliauskas, kriptovaliutų konsultacijų įmonės „Crypto Tax & Legal“ vienas steigėjų ir buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas.
Kas yra STO
VŽ rašė, kad STO – tai toks pat, kaip ICO, kriptovaliutų siūlymas, tik jame dalyvaujantys investuotojai už tam tikrą mokestį gauna vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų. Šie požymiai – tai galimybė pretenduoti į įmonės pajamų ar pelno dalį, gauti reguliarius dividendus, dalyvauti kriptovaliutą išleidusios įmonės valdyme. Teisės panašios, kaip gauna ir investuotojas, pavyzdžiui, į akcijas.
Kaip ir ICO atveju, STO būdu pritrauktos lėšos dažniausiai naudojamos „blockchain“ principu veikiančios startuolio sukurtos platformos plėtojimui. Kai kuriais atvejais išleista kriptovaliuta vėliau cirkuliuoja platformoje kaip atsiskaitymo priemonė.
Nors investuotojai ir nori vertybinio popieriaus požymių turinčių kriptovaliutų, nes tai užtikrina geresnę jų interesų apsaugą, startuoliams tokių kriptovaliutų žetonų leidimas yra papildomas rūpestis.
Leidžiant tokią kriptovaliutą, daugeliu atveju reikia rengti naujai leidžiamos kriptovaliutos prospektą ir jį derinti su centriniu banku. Prospekto parengimas ir patvirtinimas gali užtrukti kelis mėnesius.
Dar vienas rūpestis į vertybinius popierius panašią kriptovaliutą sumaniusiems leisti startuoliams yra reikalavimas, kad šių žetonų apskaita privalo būti perduota tvarkyti kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms (sąskaitos tvarkytojams) ir centriniam depozitoriumui.
STO planuojančioms įmonėms taip pat teks rūpintis griežta investuotojų apskaita – ne tik rinkti duomenis, kad investuoja į projektą, bet ir kokia pirminė investuotojo kapitalo kilmė.
