VŽ paaiškina: kas yra STO

STO – tai toks pat, kaip ICO, kriptovaliutų siūlymas, tik jame dalyvaujantys investuotojai už tam tikrą mokestį gauna vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų. Šie požymiai – tai galimybė pretenduoti į įmonės pajamų ar pelno dalį, gauti reguliarius dividendus, dalyvauti kriptovaliutą išleidusios įmonės valdyme. Teisės panašios, kaip gauna ir investuotojas, pavyzdžiui, į akcijas.

Kaip ir ICO atveju, STO būdu pritrauktos lėšos dažniausiai naudojamos „blockchain“ principu veikiančios startuolio sukurtos platformos plėtojimui. Kai kuriais atvejais išleista kriptovaliuta vėliau cirkuliuoja platformoje kaip atsiskaitymo priemonė.

Vieną pirmųjų pasaulyje sėkmingą STO atliko bendrovė „tZero“, kuri tokiu būdu STO biržai steigti surinko virš 300 mln. USD. Apie STO būdu sėkmingai pritrauktus 125 mln. USD paskelbė ir elektrinių paspirtukų kompanija „Spin“.

STO vykdytojai tikina, kad STO būdu išleisti kriptovaliutų žetonai investuotojams suteikia daugiau teisių ir garantijų, nes yra griežčiau reglamentuoti ir prižiūrimi rinkos prievaizdų. Todėl esą jie net prilygsta vertybiniams popieriams.

ICO vykdymo aukso amžiumi buvo laikoma 2017 m. pabaiga ir 2018 m. pradžia, o STO išpopuliarėjimą specialistai prognozuoja 2019 m.

Tam postūmį esą darys tai, kad į STO, priešingai, nei į ICO, palankiau žiūri reguliuojančios institucijos. Pirmoji savo palankumą STO deklaravo JAV vertybinių popierių ir biržų komisija, iš paskos nusekė ir kitų šalių reguliuotojai.

Daugiau rūpesčių startuoliams

Nors investuotojai ir nori vertybinio popieriaus požymių turinčių kriptovaliutų, nes tai užtikrina geresnę jų interesų apsaugą, startuoliams tokių kriptovaliutų žetonų leidimas yra papildomas rūpestis.

Leidžiant tokią kriptovaliutą, daugeliu atveju reikia rengti naujai leidžiamos kriptovaliutos prospektą ir jį derinti su centriniu banku. Prospekto parengimas ir patvirtinimas gali užtrukti kelis mėnesius.

Tokį prospektą patvirtinus, pavyzdžiui, Lietuvos bankui, kriptovaliutų žetonai vadovaujantis ES teisės aktais galėtų būti teisėtai platinami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse narėse be atskirų ES valstybių institucijų pritarimo. Tiesa, už ES ribų – jau nebe.

Beje, reikalavimui parengti tokį prospektą Lietuvoje numatyta išimtis. Jeigu kriptovaliutų žetonų siūlymas neviršija 5 mln. Eur vertės (svarstoma šią sumą padidinti iki 8 mln. Eur), tuomet vietoj prospekto galima parengti vadinamąjį informacinį dokumentą ir jame išsamiai aprašyti projektą, žetonus, rizikas bei atskleisti kitą esminę informaciją.

Dar vienas rūpestis į vertybinius popierius panašią kriptovaliutą sumaniusiems leisti startuoliams yra reikalavimas, kad šių žetonų apskaita privalo būti perduota tvarkyti kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms (sąskaitos tvarkytojams) ir centriniam depozitoriumui. Taigi žetonų platinimo procese atsiranda dar du subjektai – sąskaitų tvarkytojas ir depozitoriumas.

STO planuojančioms įmonėms taip pat teks rūpintis griežta investuotojų apskaita – ne tik rinkti duomenis, kad investuoja į projektą, bet ir kokia pirminė investuotojo kapitalo kilmė.