Investuotojai randa alternatyvų prikirptiems amerikietiškiems ETF
ETF yra viešai akcijų biržose prekiaujami investiciniai fondai, kuriais prekyba vyksta taip pat, kaip ir akcijomis. Paprastai jie yra valdomi pasyviai, dėl to jų kaštai yra santykinai maži, ir seka tam tikro pasirinkto indekso dinamiką. Jo vertė svyruoja pagal turtą, su kuriuo fondas susietas. Susietas turtas ar jo krepšelis gali būti labai įvairus: indeksai, vertybiniai popieriai ar išvestinės priemonės, žaliavų kainos.
VŽ rašė, kad nuo metų pradžios Lietuvoje įsigaliojęs griežtesnis finansinių paslaugų ir priemonių reguliavimas susiaurino investavimo galimybes neprofesionaliems investuotojams. Ypač susiaurėjo galimybės įsigyti JAV rinkoje prekiaujamų ETF fondų, kurių neprofesionalūs investuotojai, arba didžiausia rinkos dalyvių auditorija, dėl įvesto apribojimo tiesiog nebegali įsigyti.
Tačiau vis daugiau investavimo specialistų kalba apie patyliukais Lietuvoje veikti pradėjusį Nyderlandų ETF fondų platintoją „Degiro“, kuris yra užsiregistravęs Lietuvos banke kaip ES valstybės finansų maklerio įmonė, Lietuvoje teikianti paslaugas neįsteigus filialo.
„Degiro“ nuo kitų brokerių skiriasi tuo, kad smulkiems investuotojams gali pasiūlyti tokius pat komisinius mokesčius, kokius moka instituciniai investuotojai. Įmonė leidžia beveik 200 ETF fondų įsigyti nemokamai.
„Beveik 10 metų laukiau, kol atsiras galimybė nebrangiai investuoti į ETF fondus ir su pavydu žiūrėjau, kaip amerikiečiai, išvengdami prekybos mokesčių, investuoja į šimtus ETF fondų per „Charles Schwab“, „Vanguard“, „TD Ameritrade“, „Fidelity“, „Firstrade“, ir „E-Trade“ brokerių platformas. Pagaliau tokiomis privilegijomis gali mėgautis ir Lietuvos investuotojai“, – sako Justinas Jazepčikas, investuotojas.
Pasak jo, „Degiro“ Lietuvos investuotojams sudaro galimybę nemokamai įsigyti ir saugoti ETF fondus, kurių metinis valdymo mokestis prasideda nuo 0,07%. Investuojant į Lietuvoje platinamus investicinius fondus esą tektų mokėti keliasdešimt kartų brangiau.
„Jeigu sugalvojote investuoti į ETF fondą per Lietuvos banką ar brokerį vienerių metų laikotarpiui, tai jums kainuos nuo 0,7% iki 17%, priklausomai nuo investuojamos pinigų sumos. Kitaip tariant, investavimas į fondus per „Degiro“ yra nuo 10 iki 247 kartų pigesnis. Ne taip jau mažai, kad būtų galima ignoruoti“, – sako p. Jazepčikas.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvos investuotojas, investuojantis per „Degiro“ 30 metų laikotarpiu, uždirbtų 50% daugiau, nei investuojantis į Lietuvoje platinamus fondus ir 5% daugiau, nei investuojantis į ETF per Lietuvos finansų tarpininkus.
Maži kaštai
Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, taip pat pažymi, kad tokie mažų mokesčių ETF platintojai, kaip „Degiro“, yra neblogas pasirinkimas periodiškai norintiems investuoti investuotojams.
Jis skaičiuoja, kad minimoje platformoje pasirinkus populiariausius ETF, metiniai kaštai sudarys tik 2,5 Eur.
„Pavyzdžiui, didelei daliai investuotojų tiks ETF fondas „iShares Core MSCI World UCITS ETF“ – 1.648 pasaulio akcijos, neapima besivystančių rinkų, 0,2% metinis valdymo mokestis. Arba „Vanguard FTSE All-World UCITS ETF“ – 3.131 pasaulio akcijos, su besivystančiomis rinkomis, trūkumas, kad moka dividendus, valdymo mokestis – 0,25% “, – neseniai savo „Facebook“ paskyroje rašė p. Plunksnis.
Turi ir trūkumų
VERSLO TRIBŪNA
Tiesa, norint investuoti per „Degiro“, reikės vienoje iš įvardintų valstybių atsidaryti banko sąskaitą ir iš jos pervesti lėšas į platformą.
Norint prekiauti per „Degiro“, reikia turėti banko sąskaitą Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje arba Vokietijoje.
Šiam tikslui tiks, pavyzdžiui, Vokietijos banke N26 turima sąskaita, tačiau netiks Jungtinės Karalystės mokėjimo įstaigoje „Revolut“ turima sąskaita, nes „Revolut“ dar neturi bankinės licencijos.
Ponas Jazepčikas taip pat pastebi, kad „Degiro“ steigėjas yra kompanija „LPE Capital“. Ji yra įsteigusi rizikos kapitalo fondą „HiQ Invest Market Neutral Fund“.
„Kadangi „Degiro“ ir „HiQ“ fondą yra įsteigusi tą pati motininė kompanija, kyla interesų konfliktas, t.y. rizika, kad „HiQ“ fondo sandoriams bus teikiama pirmenybė prieš klientų sandorius“, – sako p. Jazepčikas.
Jis taip pat sako, kad, pasirinkus bazinę „Degiro“ sąskaitą, įmonė turi teisę investuotojui priklausančius vertybinius popierius skolinti trečiosioms šalims.
„Panašiai, kaip bankai perskolina žmonėms priklausančius pinigus. Atlikdamas tokias operacijas, „Degiro“ investuotojų net neatsiklausia, nes daugelis investuotojų, atsidarydami prekybinę sąskaitą, patys sutinka su šia sąlyga. Tai papildomas „Degiro“ pajamų šaltinis, kuris „Degiro“ teigimu nėra rizikingas, su kuo gali nesutikti patyrę investuotojai“, – sako p. Jazepčikas.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad bazinė prekybos valiuta „Degiro“ platformoje bus ta, kurioje investuotojas atsidaręs bankinę sąskaitą. Jei tai bus Jungtinė Karalystė, bazinė valiuta bus svaras, todėl gali tekti patirti papildomų valiutos konvertavimo mokesčių tiek pervedant pinigus iš banko sąskaitos eurais į „Degiro“ prekybinę sąskaitą svarais, tiek perkant prekybiniais mokesčiais neapmokestinamus ETF fondus, kurie yra denominuoti eurais.
2013 m. įsteigta „Degiro“ šiuo metu leidžia investuoti į 3.000 ETF fondų.