Nebegalite prekiauti JAV ETF fondais? Jūs toks ne vienas
Būtent su tuo kasdien tenka susidurti ir man. Priežastis gana paprasta – įsigaliojęs vienas naujas reglamentas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1286/2014) uždraudė Europos finansų tarpininkams sudaryti galimybę neprofesionaliems investuotojams prekiauti tam tikromis finansų priemonėmis, kurios neturi parengto pagrindinės informacijos dokumentos (angl. key information document, KID).
Po šiuo radaru būtent ir pakliuvo ETF fondai. Europos ETF fondai, be abejo, KID dokumentą stropiai parengė, todėl prekiauti jais sėkmingai galima ir toliau, o štai daugelis JAV ETF fondų paprasčiausiai „pamiršo“ savo klientus iš Europos. Įdomiausia tai, kad KID dokumento parengimas tikrai neturėtų pareikalauti itin daug resursų ar išlaidų. Tai viso labo kelių puslapių dokumentas, nusakantis produkto rizikos lygį ir kitas charakteristikas. Kad ir kaip būtų gaila, bet JAV ETF fondai dažnai yra likvidesni nei Europos ETF, jų mažesni mokesčiai, o ir pasirinkimas - įvairesnis.
Kokias gi alternatyvas galėtų rinktis šiuo atveju eilinis Lietuvos neprofesionalusis investuotojas?
Tikriausiai bene paprasčiausia ir greičiausia išeitis būtų atsidaryti investicinę sąskaitą pas užsienio finansų tarpininką, kuriam negalioja šis Europos reglamentas. Iš praktinės darbo patirties su užsienio tarpininkais galiu pasakyti, kad būtent taip ir yra. Mūsų partneris Danijos „Saxo Bank“ prekybą daugeliu JAV ETF fondų uždraudė, o štai JAV partneris „Interactive Brokers“ teigia, kad kol kas planų uždrausti šiuos instrumentus Europos investuotojams neturi. Tad jei jaučiatės turintys pakankamai žinių ir patirties savarankiškai įvertinti atitinkamo instrumento rizikos laipsnį ir kitas technines charakteristikas, tam tikrų išeičių yra. Visgi sutinku, jog savarankiškai atsidaryti sąskaitą ir bendrauti su užsienio tarpininkais gali būti patrauklu ne kiekvienam.
Dar viena alternatyva būtų prekiauti ne pačiais ETF fondais, bet susitarimais dėl šių fondų kainų skirtumo (angl. Contracts for difference). Čia jau net nereiktų dairytis už Atlanto – visi Europos finansų tarpininkai, siūlantys prekybą CFD instrumentu, turės būti parengę KID dokumentą. Visgi pats CFD yra rizikinga priemonė, naudojanti finansinį svertą. Taigi ji tiks tikrai ne kiekvienam, o už naudojimąsi šiuo svertiniu instrumentu dar teks mokėti ir palūkanas.
Iš kolegų taip pat tenka girdėti pasiūlymų priežiūros institucijoms pateikti savo poziciją ir išaiškinimą, kaip reiktų interpretuoti tam tikras reglamento nuostatas. Be abejo, dialogas visuomet yra būtinas ir pridėtų daug aiškumo, nes visiems ši tvarka yra nauja. Visgi norėtųsi tikėti, kad ir patys ETF fondų konstruotojai parodys iniciatyvą bei, bendradarbiaudami su fondų platintojais, parengs KID dokumentus.
Egzistuoja dar viena teorinė išeitis aktyviems ir patyrusiems investuotojams, kurie turi neprofesionalaus investuotojo statusą. Jie galėtų siekti tapti pripažintais profesionaliaisiais investuotojais, kuriems KID dokumentas nėra būtinas. Tiesa, tokiu atveju jiems nebūtų taikomos apsaugos priemonės, taikomos neprofesionaliems investuotojams. Be to, reikia tenkinti bent du iš trijų reikalavimų: ne mažiau kaip 1 metus dirbti finansų sektoriuje, investicinis portfelis turėtų viršyti 500.000 Eur ir/ar nuolat sudarinėti didelius sandorius (pvz., viršijančius 30.000 Eur). Taigi, eilinio smulkaus investuotojo ši alternatyva nežavi.
Gaila, kad geri norai reguliuoti rinką kartais atsisuka kitu kampu ir investuotojai netenka svarbių instrumentų. Diversifikacija yra investicijų pagrindas, o būtent tai ir suteikia daugelis ETF fondų.
Saulius Lenauskas yra UAB FMĮ „Myriad capital“ direktorius
