Lietuvos bankas: prižiūrimi dalyviai neturėtų verstis su virtualiomis valiutomis susijusia veikla

Lietuvos banko paskelbtoje pozicijoje nurodoma, kad finansinės paslaugos turi būti atskirtos nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis. LB teigimu, bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant.

Rinkos prižiūrėtojo nuomone, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, keitimu ar panašia veikla, taip pat neturėtų sudaryti sąlygų klientams jomis atsiskaityti su jų išduotomis mokėjimo priemonėmis.

Be to, LB reikalauja, kad jo prižiūrimos finansų įstaigos komunikuodamos su klientais „neturėtų sieti savo paslaugų su virtualiosiomis valiutomis ir nekurti įspūdžio, kad tokios paslaugos yra prižiūrimos ir joms taikomi tokie patys apsaugos standartai kaip finansinėms paslaugoms“.

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, pabrėžia, kad paskelbta pozicija nereiškia virtualių valiutų uždraudimo, ja siekiama aiškumo – LB prižiūrimos institucijos „turi atriboti savo veiklą nuo tokio pobūdžio priemonių“.

„Tikimės, kad tas aiškumas padės šioje neapibrėžtoje rinkoje veikti įmonėms. Mes neuždraudžiame. Lietuvos banko pozicija yra, kad Lietuvos banko prižiūrimi subjektai neturėtų verstis su virtualiomis valiutomis susijusia veikla, o neprižiūrimi rinkos subjektai, užsiimantys ta veikla, turėtų įsitikinti, kad ta veikla nepapuola į jau reglamentuojamas finansinių rinkų priežiūros apimtis. Ir jeigu papuola, tai jau yra finansiniai instrumentai, reglamentuojami pagal įstatymus“, – VŽ sakė p. Jurgilas.

Finansų rinkos dalyviai, kurie teiks finansines paslaugas klientams, platinantiems virtualiąją valiutą ar kitaip su ja susijusiems, turės užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

„Jeigu eini į koliziją su priežiūros institucija, kuri aiškiai komunikuoja, koks yra jos požiūris į tam tikrą rizikingą veiklą, tai priežiūros institucija turėtų imtis veiksmų, kad tą riziką sumažintų. Yra daug poveikio priemonių, numatytų LB įstatyme. Pradedant nuo paties paprasčiausio konsultavimosi iki pačios kraštutinės (licencijos atėmimo – VŽ)“, – klausiamas apie galimas sankcijas, sakė p. Jurgilas.

LB valdybos narys sako, kad institucijos poziciją kriptovaliutų klausimu nėra konservatyvi.

„Ji būtų konservatyvi, jeigu galėtume pasakyti, kad kažkur yra liberalesnė. Mano žiniomis, niekur kitur nėra liberaliau, net toje pačioje Šveicarijoje (Cuge kantone – VŽ). Užgriuvo visa priežiūra ir ten dabar bus labai blogai“, – sako p. Jurgilas.

LB valdybos narys neatmeta, kad ilgainiui rinkos prižiūrėtojo pozicija gali keistis, tačiau „šiandien ji yra tokia“.

Išaiškinimas dėl ICO

LB pateikė ir išaiškinimas dėl pastaruoju metu išpopuliarėjusio pinigų pritraukimo būdo – virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (angl. InitialCoinOffering, ICO). LB teigia, kad investuotojų lėšų „praradimo ir kitos rizikos itin didelės“, todėl tam tikrais atvejais turi būti taikomi su investavimu susijusių įstatymų reikalavimai ir ribojimai.

„Jeigu savo aprašyme sakote, kad ICO jums duoda teisę į balsavimą, gausite dalį grąžos įmonėse, tai yra aiškūs požymiai vertybinio popieriaus, o vertybinių popierių platinimas Lietuvoje ir visoje Europoje yra aiškiai reglamentuotas – tam reikia prospekto, atskleisti informaciją. Jeigu to nedarote, pažeidžiate Vertybinių popierių įstatymą“, – aiškina p. Jurgilas.

LB valdybos narys susilaikė nuo komentaro, ar iki šiol įgyvendinti arba įgyvendinami lietuvių ICO projektai pažeidžia Vertybinių popierių įstatymą.

„Turime pripažinti, kad kiekvienas atvejis bus labai individualus. Negalime kiekvienam atvejui suformuluoti bendros pozicijos, todėl sakome, kad, štai, yra principai, ir jūs, rinkos ir kiti subjektai, turėkite mintyje“, – aiškina p. Jurgilas. – Jie gali daryti ką nori, tačiau atsargiai – tai gali tapti akcija ar skolos instrumentu, kuriam yra labai aiškus reglamentavimas. Tokia įmonė turėtų gauti reguliuojamo subjekto statusą, o gavęs reguliuojamo subjekto statusą, jau galėtų užsiimti tik pripažintų finansinių instrumentų prekyba“.

Pasak p. Jurgilo, LB turėtų priemonių atriboti ICO vykdytojus, kurie nėra prižiūrimi Lietuvos banko, nuo virtualios valiutos siūlymo Lietuvoje.

„Jeigu, tarkime, Kinijoje, atsiranda ICO, kažkas ten išsivertė informaciją ir nusipirko, tai nereikštų, kad veikia Lietuvoje. Tačiau jeigu įmonė aktyviai taikytųsi į Lietuvos vartotojus – turėtų puslapį, platintų ir pirktų reklamą Lietuvos vartotojams, tada galima būtų teigti, kad ta įmonė bando pasiekti Lietuvos vartojus, o mes pasakėme poziciją, kad tokių ICO platinimas galbūt yra vertybiniai popieriai, ta veikla jau būtų mūsų dėmesio centre, – aiškina p. Jurgilas. – Mes turime priemonių tokiam platinimui užkirsti kreipdamiesi į kitus reguliuotojus kitose jurisdikcijose“.